Jo nuomone, politikams aiškiai įvardijus, kad „žalioji“
energetika yra prioritetinė sritis, aktyviau į jos plėtrą
įsijungtų ir privatus verslas.
„Visų pirma, labai svarbu įvardyti politinius siekius. Tai, mano
nuomone, pats svarbiausias dalykas, ypač artėjant Kopenhagos Klimato
konferencijai (Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai - BNS).
Politikai negali plėtoti technologijų ir negali išrasti naujų,
tačiau gali iškelti ambicingus tikslus.
Jei mes aiškiai pasakysime
vėjo jėgainių industrijai, kad tai ne dėl linksmybių, kad tai
rimtas verslas, tuomet ir privatus verslas, privatūs pinigai pasuks
šia kryptimi. Manau, kad tai ir yra iššūkis Baltijos šalims -
pasakyti, kad esame šalys, kurios nori žengti šia nauja kryptimi“,
- ketvirtadienį Danijos mieste Esbjerge sakė Larsas Loekke Rasmussenas, atsakydamas į BNS klausimą,
kaip Baltijos šalys šioje srityje galėtų pasivyti pasaulyje
pirmaujančią Daniją.
Danijos valstybės valdoma energetikos bendrovė „Dong Energy“
prie vakarinių šalies krantų Šiaurės jūroje ketvirtadienį
atidarė didžiausią pasaulyje jūros vėjo jėgainių parką „Horns
Rev 2“. Įmonė į 35 kvadratinių kilometrų ploto parką investavo
3,5 mlrd. Danijos kronų (1,624 mlrd. litų).
Jėgainių parko atidaryme dalyvavęs Danijos premjeras
pažymėjo, jog šalyje šiuo metu 50 proc. energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, šią dalį šalis planuoja dar padidinti.
„Mes skatiname, remiame subsidijomis (vėjo energetiką - BNS).
Nes šiuo momentu vėjo energija yra nekonkurencinga. Danijoje
žmonės už elektrą moka tam tikrą mokestį - mes galime priimti
politinius sprendimus, kaip vėliau tuos pinigus išleisti.
Dabar mes
nusprendėme skatinti vėjo jėgainių plėtrą ir už kiekvieną
elektros kilovatvalandę žmonės moka tam tikrą mokestį. Tikslas
yra tokią paramą nutraukti, bet tam, kad vėjo energetiką galėtume
įstumti į rinką, tai yra būdas judėti priekį“, - žurnalistams
sakė L.L.Rasmusenas.
Danijos ministro teigimu, šalis žaliąją energetiką pasirinko
prieš 30 metų - ne tik dėl švaresnės aplinkos, bet ir siekiant
energetinio saugumo.
„Atominė energetika nėra diskusijos klausimas Danijoje. Šią
diskusiją mes turėjome prieš 30 metų. Nemanau, kad kokie politikai
dabar norėtų į rinkimų kompaniją eiti su siekiu plėtoti atominę
energetiką. Tai dėl saugumo priežasčių. Pagrindiniai argumentai,
kodėl įtikinome danus, kad turime nuo iškasenų naudojimu paremtos
energijos pereiti prie atsinaujinančios, buvo ne tik klimato kaitos
klausimas, bet ir energetinio saugumo perspektyva. Ateityje mes
nenorime būti priklausomi nuo nestabilių režimų“, - kalbėjo
ministras.
Tuo tarpu atominė energetika, pasak L.L.Rasmuseno, kelia
problemų ir dėl teroristinių atakų pavojaus.
„Tai gera vieta teroristams padaryti kažkokios žalos“, - vertino
premjeras.
„Pusė šiuo metu pasaulyje veikiančių jūros vėjo jėgainių
parkų buvo pastatyta mūsų jėgomis. Atidarydami didžiausią
pasaulyje vėjo jėgainių parką, esame vieni lyderių šioje
srityje“, - sakė „Dong Energy“ stebėtojų tarybos pirmininkas
Fritzas H.Schuras.
Nuo sausumos 30 kilometrų nutolęs 91 vėjo jėgainės bendros
209 megavatų galios jėgainių parkas „Horns Rev 2“ per metus
pagamins 0,8 mrld. kilovatvalandžių elektros energijos.
Šių metų gegužę „Dong Energy“ kartu su partneriais pradėjo
dar vieno - tris kartus didesnio nei „Horns Rev 2“ vėjo jėgainių
parko jūroje „London Array“ projektą. Parkas įsikurs prie
Didžiosios Britanijos krantų.
Lietuvos Energetikos ministerija patikino, jog Baltijos jūroje
ateityje bus pastatytas vėjo jėgainių parkas. Be to, Kruonio
hidroakumuliacinėje elektrinė, kuri po IAE uždarymo taps
didžiausia elektros gamintoja Lietuvoje, esą bus pastatytas dar
vieną agregatas, skirtas vėjo energijos naudojimui.
Elektros energija, pagaminta vėjo jėgainių, Lietuvoje, kaip ir
daugelyje Europos šalių, subsidijuojama - ji superkama po 30 centų
už kilovatvalandę. Vokietijos koncerno „Siemens“, vieno iš
lyderiaujančių vėjo energetikos įrangos gamintojų, ekspertų
vertinimu, vėjo energetika 2015-aisiais gali peržengti ribą, kuomet
ji bus pelninga ir be subsidijų.
„Siemens“ pabrėžia šiuo metu itin didelį dėmesį skirianti
vėjo energetikai jūroje - dabartiniai projektų mastai esą leidžia
atsilaikyti prieš finansų krizę.