Miestai palengva grimzta į tamsą

Kol šalyje karaliavo vasara, mažai kas kreipė dėmesį, kad gatvėse sutemus dega tik kas antras ar kas trečias žibintas.

Tačiau trumpėjant dienai taupumo yla išlindo iš maišo. Nors policijos pareigūnai jau ne kartą įspėjo, kad miestuose įsiviešpatavus tamsai gerokai padidės nusikalstamumas, savivaldybėms belieka skėsčioti rankomis – pinigų apšvietimui nėra ir vargu ar bus.

Kas dėsis nuo kitų metų, kai teks uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, – niekas nesiryžta spėlioti. Jau dabar skelbiama, kad elektros kilovatvalandė gali pabrangti apie 10 centų (30 procentų).

Tuo tarpu apie gausesnius biudžetus visos savivaldybės gali tik pasvajoti.

Elektros tiekėjams kai kurios savivaldybės jau dabar yra skolingos milijonus litų.

Ši suma nuolat didėja, mat rudenį energijos tradiciškai sunaudojama kur kas daugiau nei vasarą.

Pavyzdžiui, sostinė Rytų skirstomiesiems tinklams (RST) jau skolinga 1,4 milijono litų.

Kauno miesto savivaldybė tokios pat sumos negrąžina bendrovei VST.

Vilniuje jau imta taupyti: magistralinėse gatvėse nuo balandžio nešviečia kas trečias žibintas. Taip sostinės valdžia ketina išleisti bent milijonu litų per metus mažiau.

Iš viso apšviesti Vilnių šįmet turėtų kainuoti apie 6 milijonus litų.

Tačiau Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų direktoriaus pavaduotojas Petras Čaikauskas tvirtino, jog apskaičiuoti sumą, kiek galima sutaupyti, – labai sudėtinga.

Tuo labiau kad sunaudojamos elektros energijos kiekis priklauso net ir nuo orų – jeigu lietinga, apsiniaukę, gatvės žibintai įsijungia anksčiau, saulėtomis dienomis – vėliau.

„Vasarą beveik niekas nejuto, kad neveikia kas trečias žibintas didžiosiose gatvėse. Kiemai, mažos gatvės buvo apšviestos, ten netaupėme.

Tačiau dabar jau kasdien sulaukiame skambučių su grasinimais – žada ir pakarti, ir nušauti“, – nelinksmai pajuokavo P.Čaikauskas.

Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų dispečeriai jau dabar ruošiasi dar labiau įpykusių sostinės gyventojų skambučių srautui.

„Visi reaguoja į gatvių apšvietimo lygį. O sprendimas taupyti, kiek žinau, kol kas nebus atšauktas“, – teigė direktoriaus pavaduotojas.

Kad nebus – aišku kaip dieną. Mat jau dabar dėl negrąžintos skolos sostinė užsitraukusi energetikų pyktį.

„Bendra savivaldybių padėtis nėra pernelyg problemiška, daugelis vėluoja, tačiau atsiskaito reguliariai.

Išimtis – Vilnius. Kone pusantro milijono litų skola velkasi dar nuo gegužės mėnesio.

Tačiau savivaldybė į tai reaguoja abejingai.

Žinoma, išjungti elektrą miestui ir jam pavaldžioms įstaigoms – pernelyg drastiškas sprendimas. Tačiau jeigu padėtis nesikeis, į teismą tikrai kreipsimės“, – grasino RST skolų valdymo skyriaus vadovas Marius Baranauskas.

Be sostinės, su šia bendrove nėra atsiskaičiusi ir Švenčionių rajono savivaldybė.

Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje elektros energiją tiekianti įmonė VST teigia, kad dėl daugelio savivaldybių, išskyrus Kauną, problemų nekyla.

„Rugsėjo pradžioje daugiau kaip 95 proc. visų biudžetinių įstaigų skolos mūsų įmonei sudarė Kauno miesto savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių įstaigų pradelsti įsipareigojimai“, – sakė VST debitorinio skyriaus viršininkas Domas Sabaitis.

Kauniečiai, kaip ir vilniečiai, skolingi beveik pusantro milijono litų. Tačiau skirtingai nei sostinėje, čia šviečiančių žibintų niekas nesirengia retinti.

„Padėtis sudėtinga, tačiau saugumas – svarbiau“, – dėstė savivaldybės energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.

Kad taupymo lazda turi du galus, jau buvo įsitikinta Šiauliuose, kur nuo vasaros nešviečia dalis žibintų.

Saulės mieste iki šiol nenustatytas nusikaltėlis rugpjūčio 13-osios paryčiais tamsoje patykojo ir nužudė į darbą skubėjusią 36 metų Ingridą L.

Įmonėje „Šiaulių energija“ valytoja dirbusi šiaulietė ne kartą artimiesiems buvo prasitarusi, jog bijo neapšviesta teritorija eiti iki autobusų stotelės Tilžės gatvėje.

Moteris negalėjo į darbą važiuoti greta namų sustojančiu maršrutiniu autobusu, nes jis į pirmą reisą išvažiuodavo per vėlai.

Tačiau prasiskolinusi Šiaulių miesto savivaldybė nežino, kaip paguosti sunerimusius gyventojus.

Kelio ženklų įrengimu ir priežiūra, šviesoforų priežiūra bei gatvių apšvietimu besirūpinančiai įmonei „Šiaulių gatvių apšvietimas“ ji pati jau skolinga 2 milijonus litų.

„Kol dar galime, laikomės, nepuolame iškart masiškai atleidinėti žmonių, nors padėtis prasta“, – neslėpė įmonės vadovas Edmundas Laugalis.

Skolos auga, nors savivaldybei pavaldi bendrovė susiveržė diržus ir sąnaudas sumažino net trečdaliu.

Šiauliuose dėl paskelbto taupymo vajaus jau išjungtas kone kas antras gatves apšviečiantis žibintas. Nepaliesti liko tik prie pavojingiausių sankryžų ar prie pėsčiųjų perėjų esantys žibintai.

„Realiai esame išjungę apie 40 proc. visų šviestuvų mieste, taip maždaug trečdaliu sumažiname elektros energijos sąnaudas, – pripažino įmonės vadovas. – Tačiau pasiekėme dugną – taupyti jau nebėra iš ko“.

E.Laugalis pripažino, jog vasarą įmonė bandė taupyti rytais anksčiau išjungdama gatves apšviečiančius žibintus: „Taip galėjome elgtis, nes anksti aušta, nors ir sulaukėme labai audringos nepatenkintų gyventojų reakcijos“.

Kaip reikės verstis žiemos metu, „Šiaulių gatvių apšvietimo“ bendrovės vadovas nežino, nors didžiąją paros dalį miestą būtina apšviesti.

Nuo rugpjūčio pradžios visos 123 Prienų gatvės vidurnaktį paskęsta tamsoje, o žibintai įsižiebia tik kitos dienos vakare.

Prienų rajono valdžia taip per mėnesį ketina sutaupyti apie 4 tūkst. litų. Prieniškius labiausiai erzina, kad taupyti susigriebta sparčiai trumpėjant šviesiajam paros laikui.

Gyventojų nuomone, taupyti reikėjo pradėti pavasarį, kai tamsa užslenka vos kelioms valandoms.

Reguliuoti Prienų rajono miestelių gatvių apšvietimo trukmę turintys teisę seniūnai sugebėjo greičiau įvertinti situaciją ir būtent taip pasielgė.

Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas pažadėjo tik tiek, kad vėlų rudenį gatvių žibintai bus įjungiami ir rytą, kad į mokyklą einantiems vaikams nereikėtų klaidžioti tamsoje.

Visaginas – vienintelis miestas Rytų Lietuvoje, kur visą naktį visose gatvėse negęsta apšvietimo lempos.

Šviesu ne dėl atominės elektrinės kaimynystės: Visagine sumontuota moderni gatvių apšvietimo sistema įžiebia žibintus iškart po saulėlydžio, o gesina juos saulei tekant – kasdien vis kitu laiku.

Naktį, kai gyvenimas gatvėse aprimsta, apšvietimo elektros tinklo grandinėje įsijungia nakties režimas – įtampa krinta iki 190 voltų.

Nors lempos vos priblėsta, miestas kiekvieną naktį sutaupo.

Dabar savivaldybėje ir vėl rengiamas gatvių apšvietimo modernizavimo projektas. Jame numatyta ir svarbiausia taupymo priemonė: pakeisti 125 vatų lempas modernesnėmis ir ekonomiškomis 70 vatų natrio lempomis.

Taupesnės lempos jau įsuktos Utenoje, Anykščiuose ir kituose Aukštaitijos miestuose.

Artimiausiu metu jas ketina įžiebti Zarasai.

Tik praėjusią vasarą taupyti šviesos sąskaita ėmė ir Utena, kur iki šiol gatvės būdavo apšviestos nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

Vasarą gatvių žibintai apskrities centre šviesdavo tik vakarais iki vidurnakčio.

Dabar jie šviečia ir rytais, ir vakarais, tik nuo 1 iki 5 val. naktimis išjungiami.

Uteniškiai suskaičiavo: kiekvieną naktį rajono biudžetas taip sutaupo apie 400 litų.

* * *

* Nuo tarptautinių donorų paramos priklausančioje Latvijoje jau senokai prasidėjo taupymo vajus. Daugelyje mažesnių miestų naktimis žibintai išvis užgesinami, o likusį laiką šviečia toli gražu ne visi, skelbia www.db.lv.

* Valmieroje išsukta pusė lempučių, kad sudegintų kuo mažiau elektros. Cėsyse ir Jekabpilyje po vidurnakčio dega tik trečdalis gatvių žibintų.

* Talsų gatvėse sutemus išvis įsižiebia tik kas ketvirta ar kas penkta lemputė. „Iki metų pabaigos teks dar labiau veržtis diržus, todėl gali būti, kad apšviesime dar mažesnę dalį miesto“, – pripažino Talsų savivaldybės administracijos direktorius Normundas Truopinis.

* Tiesa, kai kur krizės išvengta. Pavyzdžiui, Tukumo miestas gatvių apšvietimą dar 2002-aisiais patikėjo privačiai bendrovei ir dabar tenka tik tvarkingai atsiskaityti – po 3 tūkst. latų (beveik 15 tūkst. litų) kas mėnesį, užtat žibintai šviečia kaip klestėjimo laikais.

* Rygai kol kas negresia paskęsti tamsoje. Tačiau bendrovei „Rigas gaisma“ jau šiais metais finansavimas buvo sumažintas trečdaliu. „Jei toks pat karpymas įvyks ir planuojant 2009-ųjų biudžetą, miestą teks aptemdyti, nes daugiau atleisti darbuotojų ar karpyti jiems atlyginimų nebegalime“, – pripažino bendrovės vadovas Maris Kunickis.