„Pastebime, kad Lietuvos gyventojai dabar planuoja santaupas
ilgesniam laikui. Daugiau nei trečdalis terminuoto indėlio sutarčių
pastaruoju metu yra sudaromos 1-2 metams. Kita vertus, vis dar
didelė dalis žmonių terminuotus indėlius renkasi trumpesniam nei
galėtų laikotarpiui, nes nėra užtikrinti dėl ateities ir bijo, kad
lėšų jiems gali prireikti anksčiau“, - sako „Swedbank“ Kasdieninės
bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas
Strauka.
Jo teigimu, taupymo obligacijos tinka būtent tiems klientams,
kurie tiksliai nežino, kada jiems gali prireikti tapymui skirtų
lėšų, ir dėl to nesiryžta sudaryti ilgesnio laikotarpio
terminuotojo indėlio sutarties, bet nori uždirbti didesnes
palūkanas. Taupymo obligacijų atveju, nutraukęs sutartį anksčiau
laiko klientas nepraranda visų uždirbtų palūkanų.
Nauja „Swedbank“ taupymo obligacijų emisija yra platinama iki
spalio 20 d. Minimali investicijų suma - 100 litų arba 100 eurų.
Metinių palūkanų norma litais - 9,35 proc., eurais - 2,1 proc.
Taupymo obligacijų išpirkimo diena - 2010 m. lapkričio 4-oji.
Kaip ir terminuotas indėlis, banko taupymo obligacijos
garantuoja, kad jas išlaikius iki nustatyto termino pabaigos
investuotojui yra išmokamos garantuotos palūkanos. Tačiau,
skirtingai nei terminuoto indėlio atveju, taupymo obligacijas
pardavus anksčiau palūkanos nėra prarandamos.
Šį finansų instrumentą pasirinkęs klientas iš anksto žino, kiek
pajamų gaus pardavęs taupymo obligacijas prieš išpirkimo terminą.
Obligacijų pirmalaikio išpirkimo kaina yra nustatoma iš anksto ir
didėja laikui bėgant - tai yra, kuo ilgiau obligacijos išlaikomos,
tuo didesnis ir pelnas.
Naujoji „Swedbank“ taupymo obligacijų emisija yra jau
ketvirtoji per pastarąjį pusmetį. Į tris nuo balandžio pradžios
platintas taupymo obligacijų emisijas Lietuvos gyventojai investavo
daugiau nei 17 mln. litų.
Pasak „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertės Odetos
Čičkauskaitės, taupymo obligacijos yra tinkamas pasirinkimas
gyventojams, kurie nori uždirbti palūkanų, tačiau nėra tikri, ar
neprireiks lėšų dar nepasibaigus terminui.
„Tyrimai rodo, kad laikotarpį, kuriam atsideda pinigus
taupymui, žmonės daugiausiai renkasi pagal tai, kada jiems gali
prireikti pinigų. Taip apklausos metu atsakė daugiau nei pusė - 51
proc. - respondentų. Tačiau pastebime, kad didelė dalis klientų
renkasi tik trumpo laikotarpio indėlius vien todėl, kad nežino,
kada prireiks lėšų, ir nenori visiškai prarasti palūkanų.
Atkreipčiau dėmesį, kad tokie klientai gali uždirbti mažiau, nes
trumpesnio ir ilgesnio laikotarpio palūkanų normos už terminuotus
indėlius litais šiuo metu skiriasi kelis kartus. Todėl gyventojams,
kurie nėra tikri, kada prireiks pinigų, tačiau nori uždirbti
palūkanas, tinkamas būdas santaupoms laikyti - obligacijos“, - sako
O. Čičkauskaitė.