Streikų čempionais vadinami prancūzai ir per šią krizę patvirtino savo titulą. Ką ten streikai – ne vienos sunkumų prislėgtos įmonės, ketinančios atleisti dalį darbuotojų ar mažinti algas, vadovams teko pabūti ir įkaitų kailyje.
Didžiuliai fabrikai bankrutuoja Kinijoje, tačiau ten darbininkai taip gina savo teises, kad prireikia net jėgos struktūrų pagalbos tvarkai įvesti.
Lietuvoje, ačiū Dievui, kol kas nieko panašaus nevyksta.
Gavęs atleidimo lapelį darbuotojas paprasčiausiai nukabina nosį ir spūdina į darbo biržą.
Iškart deda į krūmus
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius teritorines darbo biržas pasiekė 188 pranešimai apie grupinius atleidimus iš darbo.
Bet tokių atvejų, kaip prieš keletą metų, kai bankrutuojančios „Alytaus tekstilės“ darbuotojai administracijos atstovės neišleido net į tualetą, jau nebepasitaiko.
„Mūsų žmonėms trūksta sąmoningumo. Juk dabar laikai tokie, kad parduotuvės vedėją galima atleisti už vieną supuvusį pomidorą.
Siūlome jiems pagalbą, pažadame teisines paslaugas. Bet kas iš to – žmogus papurkštauja ir parašo prašymą savo noru atleisti iš darbo“, – stebėjosi Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis.
Anot jo, mūsų šalyje samdomi darbuotojai pernelyg bijo darbdavių.
Pinigų laukia iki šiol
Dar balandžio mėnesį Visagino bendrovė „Energetinės statybos projektai“ pranešė apie grupinį visų 142 darbuotojų atleidimą.
Priežastis krizės sąlygomis įprasta – bankrotas.
Darbuotojai ne tik negavo išeitinių kompensacijų, bet ir iki šiol kantriai laukia nesumokėtų atlyginimų.
„Nebuvo jokių streikų, jokių piketų. Žmonės suprato padėtį ir triukšmo nekėlė. Esame tarp įmonės kreditorių. Žada netrukus sumokėti pinigus.
Atlyginimai prieš bankrotą ir taip smarkiai vėlavo, kai kam – net iki pusės metų“, – pripažino buvęs „Energetinės statybos projektų“ gamybos vadovas Jevgenijus Myševas.
Atsisveikino civilizuotai
Šiemet apie etatų mažinimą paskelbė ir BMW automobiliais prekiaujanti sostinės bendrovė „Krasta Auto“.
Tiesa, nors buvo skelbta apie trečdalio iš 60 žmonių atleidimą, realiai etatų tiek nesumažėjo.
„Pasinaudojome proga ir kai kuriuos darbuotojus pakeitėme tinkamesniais. Kitų pareigybės buvo sujungtos.
Didelių pykčių skiriantis nepasitaikė, nebent pavieniais atvejais.
Viskas vyko civilizuotai, paliekantys darbą žmonės gavo kompensacijas, kam reikėjo – suteikėme ir rekomendacijas.
Ryšys tikrai nėra nutrūkęs, nėra taip, kad trinktelėjo durimis, ir viskas“, – tikino įmonės vadovė Asta Bagdonavičienė.
Gandai išvijo į gatves
Tuo tarpu kitose valstybėse užtenka savininkų pasvarstymų apie numatomą atleidimų bangą, kad darbuotojai vieningai pasipiltų į gatves.
Pastarosiomis savaitėmis tokie protestai drebina ne vieną Europos valstybę, kurioje įsikūrusios koncernui „Opel“ priklausančios gamyklos.
Dėl šio koncerno įsigijimo su jo savininke „General Motors“ rankomis sukirtęs Kanados „Magna“ ir Rusijos „Sberbank“ konsorciumas, net ir galutinai nepasirašęs sutarties, prabilo apie atleidimus.
Iš 46 tūkstančių darbo vietų Europoje ketinama panaikinti bent 11 tūkstančių.
Tai sukėlė protestų laviną. Į Saragosos (Ispanija) gatves išėję „Opel“ gamyklos darbuotojai ir jų šeimų nariai smerkė sandorį palaiminusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, vadindami jos elgesį holokaustu.
Ispanijoje naujieji „Opel“ savininkai ketina atleisti 2,1 tūkst. darbuotojų iš dabartinių 6,4 tūkst.
Nesutinka ir vokiečiai
Šalių, kuriose veikia „Opel“ gamyklos, – Ispanijos, Belgijos ir Didžiosios Britanijos – atstovai apkaltino Vokietiją elgiantis nesąžiningai, rašo dienraštis „Spiegel“.
Esą Vokietija sutiko suteikti valstybės garantijas „Opel“ paskoloms mainais už tai, kad šioje šalyje nebūtų atleidinėjami žmonės.
Tačiau naujieji savininkai ir čia paskelbė negailestingus planus: Bochume atleista 2,2 tūkstančio, Riuselsheime – 1,4 tūkstančio žmonių.