Rusija ir Europos Sąjungos šalys taiko skirtingus reikalavimus augalinės kilmės produktams, todėl jų eksportas į Rusiją nėra toks paprastas, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos duomenimis, šiais metais per Lietuvą įvežta 765,13 tonos produktų, kurių užterštumas pesticidais, nitritais ir nitratais viršija leistiną normą.
Rusija reikalauja, kad kiekviena siunta turėtų specialus produktų saugos sertifikatus, kuriuos išduoda Rusijos ir ES susitarimu akredituotos laboratorijos.
- Ar tokie Rusijos reikalavimai yra pagrįsti ir atitinka tarptautinius susitarimus? – „Lietuvos rytas“ paklausė Tarptautinės agropramonininkų asociacijos (TAA) prezidentės Marijos Dubickienės.
- Pernai kovo 26 dieną Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba su Europos Komisijos generaliniu sveikatos ir vartotojų teisių apsaugos direktoratu pasirašė memorandumą.
Buvo susitarta, kad Europos Sąjungos šalys, atsižvelgdamos į Rusijos reikalavimus fitokarantino srityje, užtikrins nuolatinę augalinės kilmės krovinių, gabenamų į Rusiją, stebėseną ir patikrą.
Rusijos atstovai paskelbė, kad iš kai kurių Europos Sąjungos šalių nuolat vežama produktų, kurių užterštumas pesticidais, nitritais ir nitratais viršija normą. Į šį sąrašą pakliuvo ir Lietuva.
Dėl šios priežasties įsigaliojo memorandumo 6-asis punktas.
Jis reikalauja, kad krovinio vežėjas, įvažiuodamas į Rusijos teritoriją, pateiktų specialų augalinės kilmės produktų sertifikatą.
- Kaip verslininkai galėtų išvengti nemalonumų Rusijos pasienyje?
- Dėl fitokarantino reikalavimų nepaisymo verslininkai, gabenantys iš Europos Sąjungos augalinės kilmės krovinį, gali patirti didelių nuostolių.
Kartais kontroliuojančios tarnybos nurodo atvežtą produkciją grąžinti ar net priverstinai sunaikinti.
Memorandumo priede yra patvirtintas Europos Sąjungos laboratorijų, galinčių atlikti Rusijos pripažįstamus fitokarantino tyrimus, sąrašas.
Jame yra nurodytos ir dvi Lietuvos laboratorijos.
TAA naudojasi Kaune įsikūrusio Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro paslaugomis.
Verslininkai gali kreiptis tiesiai į laboratorijas arba TAA, kuriai Rusijos tarnyba patikėjo atlikti augalinės kilmės produktų nuolatinę stebėseną, nustatyti, ar jie atitinka fitosanitarinius reikalavimus ir normas.
- Ar Lietuva buvo pasirengusi ir sugeba vykdyti memorandumo reikalavimus?
- Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba patikėjo Tarptautinei agropramonininkų asociacijai atlikti augalinės kilmės krovinių, gabenamų į Rusiją, stebėseną ir patikrinimą.
Visi mūsų specialistai po mokymų gavo diplomus kaimyninės šalies valstybinėje įstaigoje Rusijos augalų karantino centre.
Asociacija gavo teisę, atlikus patikrinimą, išduoti Rusijos tarnybos holograma paženklintus produkto saugos griežtos apskaitos sertifikatus.
TAA paslaugomis naudojasi Lietuvos krovinių logistikos terminalai, transporto ir ekspedicinės įmonės.
Dažniausiai produkcija tikrinama krovinių logistikos terminaluose, jeigu klientas pageidauja tokios paslaugos.
- Ar TAA išduotas sertifikatas garantuoja, kad verslininkas neturės rūpesčių Rusijoje dėl krovinio kokybės?
- Per kelerius veiklos metus asociacija sukūrė patikimų eksportuotojų duomenų bazę, kurioje kaupiamos žinios apie gabenamus krovinius ir jų kokybę.
Tokiems eksportuotojams taikoma išankstinė fitosanitarinės patikros sistema, kuri gerokai sutrumpina greitai gendančių krovinių gabenimo laiką.
Kita vertus, mes negalime rizikuoti ir atmestinai atlikti savo darbo.
Privalome garantuoti, kad gabenami produktai atitinka Rusijos fitokarantino tarnybų keliamus reikalavimus.
- Kur dar gali kreiptis krovinių gabentojai, norėdami atlikti krovinio patikrą?
- Asociacijos teikiama paslauga nėra privaloma. Produktų saugos tyrimus verslininkai gali atlikti ir be mūsų pagalbos – sertifikuotose Lietuvos laboratorijose.
Tačiau tuomet paslauga būtų brangesnė, tyrimo rezultatų reikėtų laukti keletą dienų.
Asociacija prisiima atsakomybę ir remiasi nuolat atliekamu monitoringu, todėl patikros laikas sutrumpinamas iki minimumo.
TAA ekspertai patys atlieka dalį tyrimų, o Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba juos pripažįsta.
- Ar Lietuvoje atliekamos procedūros sukelia daugiau rūpesčių, ar vis dėlto gali duoti ir naudos?
- Net 99 proc. mūsų tikrinamos ir sertifikuojamos produkcijos į Rusiją gabenama iš kitų Europos Sąjungos šalių tranzitu per Lietuvą.
Galima tik džiaugtis, kad verslininkai Lietuvą pasirenka tranzitine šalimi, nes valstybės biudžetas ir krovinį prižiūrinčios bendrovės gauna papildomų pajamų.
- Galbūt Lietuvai reikėtų daugiau įmonių, galinčių padėti verslininkams lengviau prasibrauti į Rusijos rinką?
- Manau, reikėtų. Tačiau Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba pati kuria kontrolės sistemą, apsaugančią savo vartotojus.
Šiuo metu esame vienintelė institucija, kurios išduodamus sertifikatus pripažįsta Rusija. Kita vertus, mūsų darbuotojams dėl augančio krovinių srauto tenka labai didelis darbo krūvis.
* * *
Produkcijos kokybė – verslininkų reikalas
Edmundas Morkevičius, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos vadovas
„Jeigu Lietuva nevykdytų Rusijos ir Europos Sąjungos pasirašyto memorandumo nuostatų, augalinės kilmės produktų importas iš Lietuvos į kaimyninę šalį visiškai nutrūktų.
Kai kurioms Europos Sąjungoms šalims jau iškilusi tokia grėsmė. Sunku net įsivaizduoti, kiek nuostolių tokiu atveju patirtų verslas.
Pasirašyti memorandumą reikalavo Rusija. Dokumentas priimtas, ir mes privalome jį vykdyti.
Tarnyba kontroliuoja augalinės kilmės produktus, įvežamus iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, taip pat vidaus rinką.
Išvežant produkciją už Europos Sąjungos ribų išduodame sertifikatus, kad produkcijoje nėra ligų ir kenkėjų, tačiau juose nieko nekalbama apie maisto produkto saugą.
Tarnyba neturi nei techninių galimybių, nei išteklių imtis tokios veiklos. Būtinos specialios laboratorijos, mat visa atsakomybė tenka tyrimus atlikusiai įstaigai.
Europos Komisija ne kartą yra pasisakiusi, kad valstybinės institucijos negali atsakyti už eksportuojamos produkcijos kokybę. Tuo turi rūpintis patys verslininkai.“
* * *
Rusija kontroliuoja griežčiau nei ES
Gediminas Staugaitis, Profesorius, Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro direktorius
„Rusija maisto produktų kokybei taiko labai griežtus reikalavimus. Kai kuriuose produktuose leidžiamas pesticidų likučių kiekis yra net 10 kartų mažesnis negu Europos Sąjungos šalyse.
Kai kurių pesticidų Europos Sąjunga išvis nekontroliuoja, o į Rusiją įvežamiems produktams taikomi jų apribojimai.
Per pastaruosius 12-15 metų pasaulio chemijos pramonė labai pažengė į priekį, todėl aptikti pesticidus tampa vis sunkiau.
Dar griežčiau, palyginti su Europos Sąjungos reikalavimais, Rusija kontroliuoja nitratų kiekį maisto produktuose.
Iš Lietuvos įvežamą produkciją Rusija kontroliuoja gerokai švelniau negu iš kai kurių kitų šalių. Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje net nėra jų akredituotos laboratorijos.
Jeigu augalas auga šilto ir drėgno klimato krašte, jį aktyviau puola kenkėjai. Juos naikinant augalas gauna daugiau cheminių medžiagų.“
* * *
Mėsos gaminių įmones tikrina inspektoriai
Gintautas Kniukšta, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius
„Rusijos vartotojai puikiai vertina Lietuvoje pagamintus mėsos gaminius, tačiau kaimyninė šalis kokybei taiko griežtesnius reikalavimus negu Europos Sąjunga.
Rusija į Lietuvos mėsos įmones siunčia inspektorius, kurie gali suteikti leidimą eksportuoti produkciją. Tokių leidimų reikia ir pieno produktų į Rusiją tiekėjams.
Kaimyninės šalies valstybinės institucijos labai pasitiki Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.
Geri ryšiai padeda išvengti nesklandumų, tačiau šiltesni politiniai santykiai dar plačiau pravertų vartus Lietuvos mėsos produktų gamintojams į didelę ir perspektyvią Rusijos rinką.
Papildomų pajamų gautų tiek Lietuvos verslininkai, tiek valstybės biudžetas.“