„Fondo remiamos programos padeda atlaikyti net stipriausius krizės smūgius“, - rašoma TVF ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad paskolos šalims padėjo išvengti bankų krizių.
Tokios išvados pateikiamos išanalizavus 15 TVF skolinimo programų nuo 2008 metų rugsėjo. Fondas teigia, kad per šį laiko tarpą į rinką įšvirkštė 163 mlrd. JAV dolerių.
TVF ilgą laiką buvo kritikuojamas, kad iš augančių ekonomikų reikalaudavo ypač daug prieš suteikdamas jiems paslaugas. Fondo sąlygose būdavo įrašyti reikalavimai privatizuoti pramonę, liberalizuoti rinką ir smarkiai sumažinti biudžeto deficitus. Kai kuriais atvejais tokie reikalavimai net pablogindavo ekonominę situaciją.
TVF savo pranešime teigia pasimokęs iš klaidų ir dabar keliantis mažesnius reikalavimus paskolų prašančioms valstybėms – ypač monetarinėje ir biudžeto politikoje.
Vis dėlto fondas nuolaidus ne visiems vienodai. Nors JAV, Vakarų Europos šalys ir Kinija raginamos gaivinti savo ekonomikas, net jei tai reikštų išaugusius biudžeto deficitus, Vidurio ir Rytų Europos šalims fondas liepia gana drastiškai susiveržti diržus. TVF teigimu, šios šalys jau ir taip giliai įklimpusios į skolas ir nebegali didinti deficito savo biudžetuose kaip turtingesnės kaimynės.
Dabartinė krizė pakeitė tradicinę TVF siūlomą strategiją – kelti palūkanų normas, mažinti deficitus ir griauti prekybos barjerus, siekiant devalvuoti valiutas ir paskatinti eksportą iš vargingesnių šalių į turtingesnes. Šįkart ekonominiai sunkumai kilo JAV bei Vakarų Europoje, iš kur persidavė į Vidurio-Rytų Europą, kuri labiausiai nukentėjo dėl susitraukusios užsienio prekybos ir išdžiuvusių investicijų srautų. Taigi vien eksporto didinimas sunkumų neįveiks.
TVF pranešime rašoma, kad Europoje sunkiausiai kapstytis iš krizės seksis Latvijai, Islandijai ir Ukrainai. Latviai nori išlaikyti savo valiutą susietą su euru, taigi atmeta devalvacijos galimybę. Islandiją slegia sunki tarptautinė skola, o Ukrainai koją kiša vidinės politinės rietenos.