J.C.Trichet pažymėjo, kad krizė dar nesibaigė, todėl „atsisakyti ekonomikos palaikymo priemonių dar anksti“. Tuo pat metu ECB vadovas patikslino, kad „kažkuriuo metu reikės atsisakyti palaikymo programų“. ECB skelbia tam sukūręs strategiją, kurią jis pasirengęs panaudoti, kai to prireiks.
J.C.Trichet sakė, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomika „rodo stabilizavimosi ženklus“ ir pridūrė, kad dabar „silpnas doleris yra labai svarbu“.
Rugpjūčio vidury paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad Vokietija ir Prancūzija jau išsikapstė iš recesijos, o euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo tik 0,1 proc.
Ekspertai pažymi, kad paskelbti duomenys dar kartą patvirtino, kad sunkiausias krizės etapas jau praeityje.
Ekonomistai skelbia, kad euro zonos ekonomika kapstosi iš recesijos atsigaunant pasaulio ekonomikai ir vyriausybėms vykdant tinkamas antikrizines programas. Tiesa, nepaisant optimistinės statistikos, ekspertai įspėja išlikti atsargiems, nes vis dar auga biudžetų deficitai ir didėja nedarbas.
Visiškai atsigauti nespėjo ir ES bankų sistema. Daugelyje šalių bankų padėtis vis dar yra prasta, ir bankai vis dar yra priklausomi nuo valstybės paramos, konstatuoja ekspertai.
Kai kurie ekonomistai teigia, kad stabilus euro zonos ekonomikos augimas atsinaujins ateinančių metų viduryje. Europos ekonomikai augti vis dar trukdo didelis nedarbas. Be to, nepaisant tam tikro pagerėjimo, finansinės ir skolinimosi sąlygos Europoje vis dar išlieka sudėtingos. Remiantis naujausiais ECB statistiniais duomenimis, šių metų liepą nefinansinių kompanijų kreditavimo lygis vis dar mažėjo.