Nelegalių statybų prievaizdai žada šiek tiek atleisti vadžias

Sostinėje nuosavą namą apšiltinusi vilnietė pensininkė Gelena Krištul sulaukė statybos inspektorių vizito. Kadangi aštuoniasdešimtmetė nebuvo gavusi leidimo tokiems darbams, pareigūnai pertvarkas įvertino kaip nelegalią statybą ir pareikalavo nuplėšti šiltinamąsias medžiagas.

Bet ar kam nors šautų į galvą, kad Lietuvoje privaloma gauti leidimą apšiltinti nuosavą namą ar pasistatyti savo kieme pavėsinę, o vienintelė išeitis nusiplauti nuodėmę - viską išardyti?

Namą apšiltinusiai vilnietei skirta 2000 litų bauda ir pagal šiuo metu galiojančius įstatymus ji neturi jokių galimybių įteisinti tokios „nelegalios“ statybos.

Vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas - pirminės padėties atkūrimas. Tai reiškia, kad šiltinamąsias medžiagas teks mesti lauk, nebent kitaip nuspręs teismas, kuriam pensininkė apskundė valdininkų sprendimus.

Tačiau netrukus Seime turėtų būti svarstomos Statybos įstatymo pataisos, leidžiančios tokioje situacijoje kaip G.Krištul atsidūrusiems gyventojams savavališkai atliktus darbus įteisinti.

Jei Seimas pataisas priims, G.Krištul, sumokėjusi baudą ir tam tikrą mokestį už savavališkos statybos įteisinimą, galės gyventi apšiltintame name.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė pripažįsta, kad šiuo metu devyni iš dešimties savavališkų statybų atvejų yra būtent tokie.

„Daugiausia pažeidimų užfiksuojame provincijoje, kur iš tiesų galima statyti ar remontuoti būstus, tik žmonės dėl nežinojimo ar pernelyg sudėtingų procedūrų nesusitvarko tam reikalingų dokumentų“, - patikino L.Nalivaikienė.

Kartais inspekcijos darbuotojai atsiduria absurdiškose situacijose. Kaip jaustis inspektoriui, kuris reikalauja nugriauti kieme be statybos leidimo pastatytą tvartelį, o pensininkė su ašaromis akyse nesupranta - kodėl.

Todėl, kad pagal dabar galiojančius įstatymus kitos galimybės nėra. Bet kokia savavališka statyba, nesvarbu, ar tai nauja vila ant ežero kranto, ar apšiltintos seno namo sienos, turi būti likviduota.

„Dėl to ir siūlomas įstatymo projektas, kuris leistų įteisinti kai kuriuos be leidimo atliktus darbus“, - patikslino L.Nalivaikienė.

Tačiau tokie pasiūlymai sulaukia ir kritikos. Jeigu įstatyme daromos išimtys, atsiras ir žmonių, kurie sugebės jomis pasinaudoti.

„Manau, kad numatėme pakankamai saugiklių.

Pirmiausia baudą už savavališkas statybas vis tiek reikės sumokėti - nesvarbu, ar paskui bus galimybė statinį įteisinti, ar ne. Antra, bus nustatytas ir mokestis už leidimą įteisinti savavališkai atliktus darbus. Kiek tai kainuos, dar svarstome, bet mokestis gali siekti pusę ar net visą savavališkai atliktų darbų kainą.

Tad tiems, kurie manys, kad labiau apsimoka pirmiau statinį pastatyti, o jau paskui įteisinti, reikės gerai pagalvoti - nes už tai gali tekti mokėti dvigubai“, - aiškino L.Nalivaikienė, dalyvavusi prezidentės sudarytoje darbo grupėje įstatymo pataisoms rengti.

Svarbiausia, savavališkų statybų įteisinimas bus įmanomas tik išimties atvejais, kai statyba konkrečiame sklype pagal patvirtintus detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus neprieštarauja privalomiems aplinkosaugos, kultūros paveldo saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendiniams, tik statytojas darbus pradėjo negavęs statybos leidimo arba nukrypo nuo projekto.

„Tikrai neatsiras galimybės įteisinti ant kopų ar miške ant ežero kranto pastatytą namą - apie tai negali būti nė kalbos“, - nukirto tarnautoja.

„Koks skirtumas, kokie bus įstatymai. Pažiūrėkite, kiek namų ežerų pakrantėse prisistatė patys Seimo nariai - ar juos kas nors judino? Apvažiavau Aukštaitijos ežerų pakrantes, žinau, ką kalbu.

Daromi tik parodomieji reidai prieš tokius smulkius žmogelius kaip aš. O ką paprastas žmogus gali pasiekti? Niekam jis nerūpi. Va, jau penktame teismo posėdyje dalyvausiu - dėl to, kad mano pirčiai trūko vieno antspaudo“, - piktinosi verslininkas Audrius Katinas.

Jis įsikūrė savo prosenelių sodyboje Taurapilio kaime ant Tauragno ežero kranto ir ją ketina pritaikyti turizmo reikmėms.

Vyras į inspektorių akiratį pakliuvo dėl savavališkai pastatytos pirties. Statinys buvo pastatytas toje vietoje, kur kadaise pirtis yra stovėjusi. Tik naujoji - gerokai didesnė.

Iš principo niekas neprieštarauja, kad pirtis šioje vietoje gali būti, tačiau sprendimas griauti pirtį priimtas dėl to, kad vyras laiku nesutvarkė rekonstrukcijos dokumentų.

Verslininkas gavo valstybės institucijų suderinimus, kad nauja pirtis Aukštaitijos nacionaliniame parke, Tauragno kraštovaizdžio draustinyje, vaizdo negadins. Kaip pats sako, jis tik nespėjo iki galo parengti dokumentų, reikalingų statybos leidimui gauti, ir darbus pradėjo be leidimo.

„Inspektoriai irgi žmonės, kartais jie mato, kokia absurdiška yra situacija. Bet privalome atlikti savo pareigą - nustatyti savavališkas statybas.

Gerai dar, kad teismai dažnai vadovaujasi sveiku protu“, - pripažino L.Nalivaikienė.

Jos nuomone, kai kurios statybos leidimų procedūros galbūt yra pernelyg sudėtingos, todėl žmonės sąmoningai ar nesąmoningai jų vengia.

Absurdiška ji vadina situaciją, kai žmogus seno šiferio stogą keičia nauju šiferio stogu, tik kitos spalvos, ir tam reikia gauti leidimą. Arba kai reikia leidimo pastatyti paprasčiausią suolelį, jei sodyba yra saugomoje teritorijoje.

Žinoma, yra paveldas, estetika, tačiau kai kur tikrai perlenkiama lazda.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė pripažino, kad kai kuriais atvejais procedūros yra per sudėtingos, tačiau daugelį sprendimų paskatino tie patys gyventojai, kurie visuomet stengiasi išpešti kuo daugiau naudos sau.

„Suprantu, kad keistai atrodo, kai reikalaujama statybos leidimo pakeisti stogo dangą. Bet kitaip žmonės pradeda piktnaudžiauti - po paprasto stogo remonto netikėtai atsiranda dvigubai didesnė nei buvo palėpė su gyvenamosiomis patalpomis, stoglangiais.

Reikia suprasti, kad statybos reglamentuojamos ne dėl to, kad valdininkai neturi ką veikti.

Tai susiję su pačių gyventojų saugumu. Reglamentuojama, kaip įrengti konstrukcijas, kad jos nesugriūtų, nekiltų gaisras ir nenukentėtų žmonės, ir tai prižiūrėti įpareigojami kompetentingi specialistai“, - aiškino E.Meškauskienė.

Jos nuomone, galbūt kai kurias procedūras ir būtų galima supaprastinti, tačiau visuomenė tam dar nepakankamai subrendusi.

* namų ūkio pastatus, pavėsines, stogines - vieno aukšto, ne didesnes nei 3,5 m aukščio ir 15 kv. m ploto, be palėpės, rūsio ir be sanitarinių patalpų, krosnių, viryklių ir kitų ugniakurų;

* iki 3 m aukščio polietileninį šiltnamį. Jei šiltnamis stiklinis, jo plotas negali viršyti 20 kv. m.;

* sodyboje tiesti takus, šaligatvius, pastatyti dekoratyvines tvoreles, stacionarius suoliukus, įrengti iki 10 kv. m ploto fontanus, ne didesnius nei 3 metrų koplytstulpius;

* statyti tvorą iki 1,8 m aukščio, tačiau - ne iš spygliuotos vielos;

* iškasti kūdrą, kurios paviršiaus plotas - iki 300 kv. m., lauko tualetą;

* įrengti medinį lieptą, kurio ilgis nuo kranto siekia iki 25 metrų, o plotas - 30 kv. m, bei pašiūrę valtims;

* jeigu išvardyti statiniai patenka į valstybės saugomą teritoriją, jiems irgi reikia supaprastinto statybos leidimo;

* pastatui remontuoti leidimo nereikia tik tuo atveju, kai atliekamas paprastasis remontas ir objektas nepatenka į valstybės saugomą teritoriją.

* statomi nauji aukštai, įrengiamas rūsys arba palėpė;

* šiltinamas pastato fasadas arba stogas;

* kitomis medžiagomis pakeičiama esama fasado apdaila arba stogo danga;

* šlaitinis stogas arba fasadas pakeičiamas tokia pat danga, tik kitos spalvos, jei spalva skiriasi daugiau nei trimis paletės atspalviais;

* keičiamos statinio fasadų architektūros detalės;

* šiltinamos fasadinės sienos iš vidaus;

* kaimo vietovėse esantiems statiniams taikomos kai kurios išimtys - nereikia leidimo namą statinį perdažyti kita spalva, ar apšiltinti sienas iš vidaus. Tačiau jei statinys yra saugomoje teritorijoje, leidimo reikia bet kokiems išorės darbams.

* Iki 2006 metų spalio Lietuvoje galiojęs Statybos įstatymas leido įteisinti savavališkas statybas, o pažeidėjams nebuvo nustatyti konkretūs terminai, per kiek laiko jie privalo gauti statybos leidimą. Nebuvo apibrėžta ir atsakomybė už pažeidimus.

* 2006 m. spalį priimtos įstatymo pataisos, kuriose savavališkų statybų šeimininkams nebuvo palikta jokių išimčių - statinį privaloma griauti arba atitinkamai pertvarkyti savavališkai pastatytą jo dalį.

* Naujos Statybos įstatymo pataisos leistų įteisinti kai kuriuos savavališkai atliktus darbus.

* Baudos išvengti nepavyks. Jeigu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustato, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, ji surašo pažeidimo protokolą ir nagrinėja bylą dėl baudos skyrimo arba siunčia protokolą teismui.

* Nustatyti terminai. Inspekcija per mėnesį turi nuspręsti - statinį griauti ar pertvarkyti jį pagal reikalavimus. Privaloma per šešis mėnesius įvykdyti inspekcijos reikalavimus. Terminą pratęsti gali teismas.

* Griežtos sąlygos. Žmogus, kuriam leista negriauti statinio, turi teisę parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statyba, rekonstrukcija arba kapitalinio remonto darbai konkrečiame sklype galimi pagal galiojančius detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja privalomiems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendimams.

* Dar vienas mokestis. Už savavališkos statybos padarinių likvidavimą Vyriausybė nustatys papildomą įmoką. Preliminariai ji gali siekti nuo 50 iki 100 proc. savavališkai atliktų darbų vertės.

* Atsakomybė. Už neteisėtas statybas nuo šiol turės atsakyti ne tik savininkai, bet ir su savavališkomis statybomis susiję juridiniai asmenys - projektuotojai, statybų rangovai, projekto ekspertizę atlikusios įmonės, neteisėtą statybos leidimą išdavusios institucijos. Siūlomos baudos - nuo 10 000 iki 125 000 litų.