Banko prezidento patarėjas G.Nausėda
teigė, kad, jo nuomone, kitų metų viduryje tamsūs debesys virš
šalies ūkio ims sklaidytis ir niūrias prognozes pakeis kur kas
šviesesnės. „Aš tuo tikrai tikiu“, - teigė G.Nausėda.
Bankas nepakeitė ūkio smukimo
prognozių
SEB bankas prognozuoja, kad šiemet BVP
smuks 15,5 proc. Tai optimistiškesnės prognozės nei pirmadienį
pristatė Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Pastarasis,
apklausęs šalies verslininkus, teigia, kad BVP šiais metais kris
net 17 proc., kitąmet dar 4,5 proc.
Beje, SEB bankas paliko tokias pačias
BVP smukimo prognozes kaip ir prieš tris mėnesius. „Manote, kad
tai per daug optimistiška? Galbūt, bet nesakyčiau, kad tai nėra
realu“, - teigė G.Nausėda.
Banko teigimu, šalies pramonės
nuosmukis, kaip ir tikėtasi, yra akivaizdus, tačiau liepos mėnesį
buvo tam tikrų pragiedrulių. Statistikos departamento duomenimis,
liepos mėnesį, palyginti su birželiu, pramonės produkcija
sumažėjo 0,2 proc., o pašalinus sezono įtaką, išaugo 3,4 proc.
Sausio-birželio mėnesių laikotarpio
palyginimas su sausio-liepos mėnesiais taip pat rodo, kad nuosmukis
nebegilėja. Toks reiškinį SEB bankas iš dalies aiškina
palankesniu lyginimo bazės efektu, tačiau net ir matematiniai
pramonės pokyčiai turi esminės įtakos BVP kūrimui ir teikia
vilčių, kad ūkio kritimas pasiekė dugną.
„Kol kas tegalima kalbėti apie
krizės reiškinių pramonėje stabilizaciją, tačiau ryškesnio
teigiamo proveržio dar nematyti. Didžiausios viltys sietinos su
pagrindinių eksporto rinkų – Latvijos, Vokietijos, Rusijos –
atsigavimu, kuris bent kiek rimtesnio užmojo įgaus tik ateinančiais
metais“, - rašoma apžvalgoje.
Bedarbių daugės net ir kylant
ekonomikai?
SEB bankas kur niūriau vertina darbo
rinkos ateitį. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje nedarbas
siekė 13,6 proc. Bankas prognozuoja, kad šių metų pabaigoje darbo
neturės 14 proc. žmonių, kitais metais šis skaičius išaugs iki
15,5 proc., o 2011-aisiais, kai prognozuojamas ūkio atsigavimas,
bedarbių šalyje bus net 16 proc.
„Senesnių rinkos ekonomikos šalių
patirtis rodo, kad nedarbo lygis tam tikrą laiką toliau auga net ir
prasidėjus ekonomikos atsigavimui. Viena vertus, BVP plėtrai ne iš
karto pavyksta pasiekti potencialųjį lygį, kuomet darbo rinkoje
įvyksta lūžis. Antra vertus, pradinėje ekonomikos kilimo
stadijoje verslininkų lūkesčiai vis dar būna prislopinti, jie
atsargiai priima naujus darbuotojus, baimindamiesi, kad teks padengti
jų atleidimo išlaidas, jeigu pasikartotų nuosmukis“, - teigia
SEB banko analitikai.
Valdžia spaudžiasi vangiai
Darbuotojai iš privataus sektoriaus
gyvena daug prasčiau nei tie, kurie algą gauna iš biudžeto.
Verslas jau priėmė drastiškus sprendimus, o valdžios aparatas tik
pradėjo reformas. Privačiame sektoriuje antrąjį šių metų
ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, darbuotojų
sumažėjo daugiau kaip 18 procentų, o valdžios sektoriuje – vos
2 proc.
Dar didesnė praraja tarp verslo ir
valdžios atsivėrė lyginant darbo užmokesčio fondą. Privatus
sektorius per minėta laikotarpį algas karpė 23 proc, o
valstybiniame užmokestis nemažėjo net 1 proc, o vidutinis darbo
užmokestis per metus biurokratams net išaugo daugiau kaip procentu.
„Valdžios sprendimų priėmimą lėtina politinio derinimo
procedūros, tuo tarpu verslo logika yra elementari – arba imiesi
veiksmų šiandien, arba rytoj būsi miręs“, - sakė G.Nausėda.