„Ateityje giliavandenis uostas neišvengiamai atsiras, bet nebūtinai Klaipėdoje. Jo steigimas nesuderinamas su uostamiesčio ir Vakarų Lietuvos gyventojų poreikiais. Reikia ieškoti kitos vietos“, - pareiškė E.Masiulis.
Statyti giliavandenį uostą prie Klaipėdos norėjo socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tvirtinusi, kad plėtros planas jau sukurtas, tereikia pakoreguoti bendruosius dokumentus, išsiaiškinti poveikį aplinkai.
Japonijos specialistų parengtoje studijoje giliavandenį uostą siūloma statyti ties Melnrage, atviroje jūroje supylus 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio dirbtinę salą, kurią nuo kranto skirtų apie 350 metrų.
Socialdemokratai spaudė Klaipėdos valdžią parengti dokumentus, kad giliavandenio uosto statybos Melnragėje detalųjį planą ir techninį projektą būtų galima baigti iki 2011 metų. Liberalai tam nepritarė.
Naujasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Eugenijus Gentvilas sakė nesąs giliavandenio uosto priešininkas: „Tačiau reikia įvertinti visas galimybės. Tarp galimų vietų yra ir Būtingės pajūris“.
Amžiaus projektu vadinamo giliavandenio uosto šalia Klaipėdos statyba prieš ketverius metus būtų kainavusi apie 2,1 milijardo litų. Dabar kainas reikėtų perskaičiuoti.
Pasirinkus Būtingę arba Šventąją, statyba pabrangtų 2,2 milijardo litų.
Jūrų verslo įmonės suinteresuotos naujais krovos plotais. Koncerno „Achemos grupė“ savininkas Bronislovas Lubys iš pradžių nepritarė uosto statybai šalia Klaipėdos, bet vėliau jo nuomonė pasikeitė.
Didžiausią jūrų krovos bendrovę „Klasco“ valdančiam verslo magnatui B.Lubiui atrodo, kad Melnragėje iškilęs giliavandenis uostas labiausiai tiktų suskystintų dujų terminalui.