Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo - 2, paslaugų sektoriaus - 9, vartotojų - 7 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo - 5, mažmeninės prekybos - 6 procentiniais punktais.
Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2008 m. rugsėjo mėnesiu, ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 21 procentiniu punktu. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo - 40, mažmeninės prekybos - 42, paslaugų sektoriaus - 26, vartotojų - 14, pramonės - 15 procentinių punktų. Mėnesinis ekonominių vertinimų rodiklis pradėjo kilti gegužę. Tuomet jis siekė minus 37.
Ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių - vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklių aritmetinis svertinis vidurkis.
Pasak įmonių vadovų, kaip ir ankstesniais mėnesiais, pramonės įmonių produkcijos gamybą riboja nepakankama paklausa (nurodė 71 proc. įmonių) ir finansiniai sunkumai (31 proc.), 5 procentai įmonių vadovų teigė, kad jų gamybinei veiklai netrukdo niekas.
Statyboje verslo tendencijos beveik nepasikeitė. Statybos įmonių vadovų teigimu, rugsėjo mėnesį darbų mažėjo, tačiau lėčiau nei per praėjusius mėnesius: sumažėjimą nurodė 51 procentas įmonių vadovų, o padidėjimą - 15 procentų (rugpjūčio mėn. - atitinkamai 57 ir 12 proc.). Dauguma (90 proc.) visų apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama.
Daugumos įmonių vadovų teigimu, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai šiuo metu yra paklausa (nurodė 79 proc. įmonių) ir finansiniai sunkumai (46 proc.). Tik 3 procentai įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.
Mažmeninės prekybos įmonių apklausos rezultatai parodė, kad prekių apyvarta mažėjo, tačiau lėčiau nei per praėjusius mėnesius: apyvartos sumažėjimą nurodė 63 procentai įmonių, padidėjimą - 17 procentų (rugpjūčio mėn. - atitinkamai 68 ir 17 proc.).
Šiek tiek blogiau vertinama prekybos įmonių ekonominė būklė: rugsėjo mėn. ją blogai vertino 16 procentų įmonių vadovų, 81 procentas - patenkinamai (rugpjūčio mėnesį - atitinkamai 13 ir 83 proc.). Artimiausiais mėnesiais 60 procentų prekybos įmonių prognozuoja, kad ekonominė būklė pablogės, 11 procentų - kad pagerės (rugpjūčio mėn. - atitinkamai 64 ir 11 proc.).
Pasak įmonių vadovų, mažmeninės prekybos įmonių veiklai labiausiai trukdo nepakankama paklausa (nurodė 62 proc. įmonių), konkurencija (53 proc.), netobuli įstatymai (51 proc.) ir finansiniai sunkumai (44 proc.). Tik 3 procentai įmonių nurodė, kad jų veiklos neriboja niekas.
Paslaugų sektoriaus įmonių apklausos rezultatai parodė, kad pagerėjo įmonių ekonominė būklė ir šiek tiek padidėjo teikiamų paslaugų paklausa. Įmonių teikiamų paslaugų paklausos padidėjimą nurodė 9 procentai, o sumažėjimą - 37 procentai respondentų (rugpjūčio mėn. - atitinkamai 6 ir 42 proc.).
Paklausa didėjo telekomunikacijų paslaugų ir įdarbinimo agentūrų įmonėse, tačiau visame likusiame paslaugų sektoriuje mažėjo. Teikiamų paslaugų paklausos prognozė artimiausiais mėnesiais optimistiškesnė: 13 procentų įmonių vadovų teigia, kad teikiamų paslaugų paklausa padidės, o 27 procentai - kad sumažės (prieš mėnesį - atitinkamai 5 ir 31 proc.). Dauguma (75 proc.) įmonių vadovų teigia, kad paslaugų kainos artimiausiais mėnesiais nesikeis.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas: mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą. Sumažėjo gyventojų, prognozuojančių žymų savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą ir visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.