„Paruoštas verslo modelis ir finansavimo planas nurodo, kad
investicijos sieks 3-5 mlrd. eurų. Lietuva ir mūsų regioniniai
partneriai vieni nepajėgs finansuoti tokio projekto. Regioniniai
partneriai neturi ir žinių tokiam projektui vystyti. Viena iš
išvadų - reikalingas strateginis investuotojas, kuris turės patirtį
ir žinias vykdyti tokius projektus. Be strateginio investuotojo
toks projektas neįgyvendinamas“, - sakė Š. Vasiliauskas.
Anot jo, strateginiu investuotoju galėtų būti didelės
energetinės kompanijos, kurios savo turtu galėtų garantuoti
paskolas. Strateginio investuotojo paieškoms bus rengiamas viešasis
konkursas. Neatmetama, kad konkurse gali dalyvauti ne tik
didžiosios kompanijos, bet ir mažesniųjų konsorciumai.
Kaip trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė
energetikos ministras Arvydas Sekmokas, strateginis investuotojas
galėtų tikėtis 50-60 proc. naujos atominės elektrinės akcijų,
likusią dalį išsidalintų Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija.
Ministro teigimu, naujos atominės elektrinės galingumas
priklausys nuo projekto finansavimo. „Norime važiuoti mersedesu,
bet galbūt galima įsigyti tik dviratį“, - aiškino A. Sekmokas.
Pasak jo, šiuo metu rinkoje galima įsigyti 500-1700 megavatų
galingumo reaktorių, tačiau Lietuvos elektros energijos perdavimo
tinklai leidžia iki 1,3 tūkst. megavatų galingumą.
Taip pat nežinoma, koks reaktorius būtų statomas naujojoje
elektrinėje. Kaip sakė A. Sekmokas, reaktoriaus tipas priklausys ir
nuo pasirinkto investuotojo.
„Jei investuotojas pripratęs dirbti su viena technologija, jis
nesiims dirbti su kita. Technologijos - derybų rezultatas“, - teigė
energetikos ministras.
A. Sekmoko teigimu, naujosios atominės elektrinės gaminamos
elektros energijos savikaina galėtų būti 7-8 centai už
kilovatvalandę. Tačiau ministras pripažino, kad toks skaičius nėra
paskaičiuotas kuriant naujosios elektrinės verslo planą, o „kilo
diskusijose“.
D.Grybauskaitė: „Lietuvoje turi būti statoma atominė elektrinė“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
jau neabejoja, jog Lietuvoje yra tikslinga statyti naują atominę
elektrinę.
Anksčiau tvirtinusi, jog pirma reikia sulaukti ekspertų išvadų,
ar yra tikslinga Lietuvai turėti savo atominę elektrinę, dabar
valstybės vadovė jau neabejoja ir tvirtina, kad jėgainė šaliai
reikalinga. Tokią poziciją D. Grybauskaitė išsakė trečiadienį per
susitikimą su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais.
Po susitikimo prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys
patikslino, jog ekspertų išvados jau yra gautos ir jose teigiama,
kad Lietuvai yra naudinga statyti atominę elektrinę.
„Tačiau reikia pagalvoti, kaip statyti, kas ją statys, kas ją
valdys“, - D. Grybauskaitės poziciją išsakė šalies vadovės
atstovas.
Apie planus statyti atomines jėgaines jau yra paskelbusios
Baltarusija ir Rusija, kuri ketina atidaryti atominę elektrinę
Kaliningrado srityje, tačiau, Prezidentės nuomone, rinkos užteks
visoms.
„Šioje rinkoje gali būti daug atominių elektrinių. Rinka ir
(elektros energijos - ELTA) poreikis artimiausiais dešimtmečiais
tik augs. Kiek elektrinių bebūtų, visos gali turėti savo rinkas“, -
valstybės vadovę citavo Prezidentės atstovas spaudai.
Pasak L. Balsio, Prezidentė ir Užsienio reikalų komiteto nariai
sutarė, jog yra būtina sukurti veikiančią elektros energijos rinką,
kurioje veiktų įvairesni tiekėjai.
„Tokiu būdu atsirastų tikroji nepriklausomybė energetikos
srityje, nes, kaip sako Prezidentė, energetika tai nėra ekonomika,
tai yra geopolitika“, - teigė L. Balsys.