Nėra nieko solidesnio ir ilgaamžiškesnio už natūralų akmenį. Marmuras, granitas ir kitos brangios uolienos žengia ir į lietuvių interjerus. Tačiau jų madą diktuoja ne žmonės, o pati gamta, kurianti unikalius raštus.
„Mada priklauso nuo to, kas ir kokiame pasaulio krašte atkasa kokį marmuro telkinį. Baldų spalvas diktuoja dizaineriai. O akmens – gamta. Kiekvieną kartą atrandami nauji unikalūs gamtos sukurti raštai, naujos spalvos ir faktūros, jos ir tampa madingos“, – tvirtino „Akmėjos“ vadovas Vaclovas Daukintis.
Interjerus kuriantys architektai pripažįsta, kad lietuviai vis dažniau įsileidžia į namus natūralų akmenį.
„Šios medžiagos populiarėja dėl natūralumo ir unikalių raštų, kuriuos sukuria gamta. Natūralus daiktas visada vertingesnis už, tarkim, keramines plyteles, nors kai kada savo eksploatacinėmis savybėmis jam ir nusileidžia. Marmuras yra lepesnis už keramiką“, – tvirtino bendrovės „P.A.R.Y.Ž.I.U.S“ architektas Dalius Dainys.
Unikalūs raštai
„Nieko nėra amžinesnio už akmenį. Nesutikčiau, kad šiais laikais granitas ar marmuras yra išskirtinai prabangi medžiaga.
Naujausios technologijos leidžia gaminti iš natūralių uolienų vos 3 milimetrų storio plyteles, užklijuotas ant specialaus pagrindo – stiklo, keramikos ar metalo tinklelio. Šios plytelės pagamintos iš natūralaus akmens, o kainuoja mažiau už prabangias itališkos keramikos plytelių kolekcijas“, – tvirtino V.Daukintis.
Neseniai jis apsilankė Italijoje surengtoje tarptautinėje akmens pramonės parodoje „Marmomacc“, kurioje pristatomas marmuras, granitas ir kitos natūralios medžiagos bei jų apdirbimo galimybės iš viso pasaulio – nuo Indijos iki Brazilijos.
Kiekvienoje šalyje atrandamos unikalios marmuro ar granito rūšys. Nuo jų raštų, savybių unikalumo priklauso jų vertė.
„Vienur atspalviai yra tradiciniai, kitur, atrodo, gamta specialiai kūrė meną. Pasaulis domisi naujovėmis. Šiemet parodoje pirmą kartą pristatytas marmuras iš Afganistano, Irano – vėl nauji raštai, faktūros, spalvos“, – aiškino V.Daukintis.
Kai kurios naujos granito ar marmuro rūšys atrodo taip, lyg koks nors dizaineris sąmoningai sukūrė žaismingą, gyvą raštų koliažą, net sunku patikėti, kad tokie raštai atsiranda natūraliai.
Bet kai ką iš tiesų sukūrė žmogaus rankos.
Įspūdingai atrodo kriauklių, kuriose užauga perlai, mozaika. Atitinkama ir kaina – 5000 eurų (17 tūkst. Lt) už kvadratinį metrą.
Įsivaizduoja gintaro kambarį
Parodoje „Akmėja“ vadovą sužavėjo brangakmeniu laikomas oniksas. Tai pusiau skaidri medžiaga, kažkuo primenanti lietuvišką gintarą, tačiau jos klodai nepalyginti didesni, spalvos ir raštai įvairesni, todėl galimybės jį pritaikyti interjere – kur kas platesnės.
Iš onikso kuriamos įvairiausių raštų mozaikinės plytelės ir sienų apdaila, netgi parketas. Tai labai šiltas akmuo, suteikiantis ramybę.
„Vienas verslininkas Palangoje turėjo mintį kavinę dekoruoti oniksu, įrengti tarsi įspūdingą gintaro kambarį.
Iš tikro gintaro tai nebūtų įmanoma, o kai kurios onikso rūšys į gintarą panašios. Gaila, kad ši idėja nebuvo įgyvendinta“, – aiškino V.Daukintis.
Gamintojai iš viso pasaulio stebino neįtikėtinomis akmens apdirbimo technologijomis.
Sunkus, kietas ir šaltas granitas gali virsti lengvu audiniu, plastine skulptūra ar reljefine siena. Nieko nėra neįmanomo.
V.Daukintis savo akimis regėjo, kaip naujausių technologijų staklės iš balto marmuro luito išpjovė idealią Michelangelo skulptūros kopiją.
Apdailai tinka granitas
„Interjere dėl savo unikalių raštų ir neįtikėtinų spalvų įspūdingiau atrodo marmuras. Dažniausiai Lietuvoje iš šios taurios medžiagos kuriami židiniai, stalviršiai, vonios kambario detalės, pavyzdžiui, kriauklės.
Granitas ne toks išraiškingas kaip marmuras, bet kur kas tvirtesnis už jį, todėl ypač tinka lauko apdailai.
Dėl to jie klojami miestų pagrindinėse aikštėse. O jeigu kur nors pavyksta atrasti seną gatvės grindinį, jis dažniausiai būna iš granito ir puikiai išsilaikęs“, – tvirtino architektas D.Dainys.
Italijoje, Ispanijoje, Kinijoje, Pietų Amerikos šalyse, net Norvegijoje populiaru namą statyti ne iš plytų, o iš natūralaus akmens. Juo dengiami net namų stogai. Bet ši tendencija labiausiai paplitusi ten, kur akmuo kasamas.
Kadangi akmeniniai stogai – tvirti ir sunkūs, skalūno čerpėmis stogai dengiami atšiauriose Norvegijos vietovėse, kad jokios audros jų nenukeltų.
Apie tai vertėtų pagalvoti ir Lietuvoje. Be to, naudojant skalūną stogą nuspalvinti galima ir be dažų. Nes net ir ši medžiaga gali būti įvairių atspalvių – žalsvo, grafitinio ar net rausvo.
* * *
Parodos skaičiai
* Šiemet parodoje „Marmomacc“ Veronoje dalyvavo 1500 įmonių iš 55 pasaulio šalių.
* Paroda užėmė 75 tūkst. kv. m plotą ir sulaukė apie 60 tūkst. lankytojų. Beveik pusė jų į Italijos miestą Veroną atvyko iš kitų šalių.
* Ši paroda yra didžiausia ir įtakingiausia marmuro bei natūralaus akmens bei jų apdirbimo technologijų ir dizaino paroda pasaulyje.
* * *
Svarbu nepersistengti
Audra Kaušpėdienė, Architektė
„Lietuva nėra ta šalis, kurioje akmens apdaila būtų tipinė ir įprasta, kaip tai yra, pavyzdžiui, Italijoje ar Ispanijoje. Šiose šalyse granitas ir marmuras yra išgaunamas, apdirbamas ir naudojamas būstuose jau daugelį metų. Dėl to lietuviškuose namuose granitas ar marmuras dažniau naudojamas fragmentiškai – detalėms, akcentams ar interjero stiliui pabrėžti, bet ne kaip visuma.
Dėl savo tvirtumo, ilgaamžiškumo tai yra labai praktiška medžiaga būsto lauko darbams. Čia ji savo natūraliomis spalvomis puikiai dera ir man atrodo priimtina.
O interjere marmurą ar granitą reikia naudoti labai subtiliai, žinant, ko siekiama, ką norima pabrėžti. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pasikeitė finansinės žmonių galimybės, tai lėmė ir susidomėjimą brangesnėmis, solidesnėmis apdailos medžiagomis.
Prašmatnesnį akmenį ar granitą fasadui dažnai naudoja solidžios įmonės, ypač bankai, siekdami pabrėžti patirtį, solidumą, prestižą ir patikimumą, juk akmuo gyvena kur kas ilgiau nei žmonės.“