Lošėjų rojus pavirto investuotojų pragaru

"Lietuvos rytas"
Niekur kitur Amerikoje ekonomikos pakilimo metais nebuvo tiek spindesio ir blizgesio kaip Las Vegase. Bet tamsūs debesys neaplenkė ir pasaulio azartinių lošimų sostinės.
Nedarbas Las Vegase nuo 3 procentų šoktelėjo iki daugiau nei 13-kos.
Daugiau nuotraukų (1)
Geriausias vaizdas į Las Vegasą atsiveria naktį iš „Mandalay Bay“ viešbučio baro 64-ajame aukšte. Pro didžiulius stiklinius langus šviečia kilometrinė juosta, supinta iš margaspalvių neoninių iškabų ir prožektorių šviesos apsuptų kazino pastatų.
Tačiau, kaip rašo vokiečių žurnalas „Der Spiegel“, kas porą šimtų metrų spindesys nutrūksta – į naktinio Las Vegaso šviesų jūrą įsiterpia tamsūs krateriai.
Gyvenimas virė visą parą
Štai kad ir didmiesčio pasididžiavimu vadintas kazino ir 4 tūkst. kambarių viešbučio „Fointainebleau“ projektas. Atlikta tik dalis darbų, nes užsakovams pritrūko pinigų.
Į viršų stiebiasi pirmieji 8 pastato aukštai. Jų turėjo būti 57, bet statybos kranų nebematyti.
Šalia „Trump“ bokšto taip pat nykus vaizdas: planuotas dvynys bokštas veikiausiai niekada nebus pastatytas.
Veikiausiai nėra kito Amerikos miesto, kuris būtų taip greitai augęs. 1980 m.Las Vegasas turėjęs 460 tūkst. gyventojų, nūnai jų suskaičiuoja jau 2 milijonus.
Dešimtimis tūkstančių dygo nauji apartamentai. Iškilo dešimtys naujų kazino ir viešbučių. Daugelyje yra du, trys ar net keturi tūkstančiai kambarių.
Garsūs Las Vegaso virtuvės virtuozai atidarydavo vis naujus restoranus, išskirtiniai madingi prekės ženklai išstūmė nukainotų drabužių parduotuves.
Net ir ketvirtą valandą ryto minios žmonių vaikštinėdavo po restoranus, prekybos centrus, kazino nusėtą pagrindinę Las Vegaso gatvę.
Dauguma jų – išgėrę, laimingi amerikiečiai, kurie sunkiai galėjo suvokti, kad su alaus buteliu rankoje gali vaikštinėti gatve nebaudžiami. Arba kad šiame mieste yra baseinų, prie kurių moterys kaitinasi saulėje be viršutinės bikinio dalies.
Pirmauja pagal varžytynes
Tačiau Nevados valstijoje esančios dykumos viduryje krizė išmušė bene giliausią kraterį. Las Vegasas pirmauja JAV pagal priverstines privačių namų varžytynes.
Vidutinė būsto kaina nuo 2006 metų krito per pusę. Beveik 70 proc. namų savininkų bankams skolingi daugiau, nei vertas jų nekilnojamasis turtas.
Nedarbas Las Vegase nuo 3 procentų šoktelėjo iki daugiau nei 13-kos. Dešimtimis tūkstančių anuliuojami išankstiniai užsakymai prabangiuose viešbučiuose.
Didieji kazino koncernai, kaip antai MGM, yra stipriai prasiskolinę ir pavasarį tik per plauką išvengė bankroto.
Užliūliuoti didelio pelno ir tariamai nesibaigiančio ekonomikos pakilimo bankai, investiciniai fondai ir finansinės bendrovės daugiau nei du dešimtmečius pumpavo į Las Vegasą milijardus dolerių.
Jie finansavo kazino, prekybos ir pramogų centrų statybą. Šios srities lyderio vardą pelnė „Deutsche Bank“.
Jis laikomas vienu iš trijų didžiausių vietos statybos verslo dalyvių ir naujų kazino bei viešbučių kompleksų finansuotojų.
Ar reikia naujų viešbučių?
„Deutsche Bank“ vardą galima aptikti beveik kiekviename didesniame Las Vegaso projekte. Vokiečiams atrodė, kad Las Vegasas apsaugotas nuo recesijos.
Tačiau nuo 2008-ųjų vasaros azartinių lošimų apyvarta sumažėjo daugiau nei 10 proc., o kai kuriais mėnesiais po investicinio banko „Lehman Brothers“ bankroto – net iki 25 proc.
Dabar Las Vegasui reikia apsispręsti dėl savo ateities.
Iki 2012 metų planuota pastatyti naujų viešbučių, kuriuose būtų 40 tūkst. kambarių – papildomai prie jau esamų 140 tūkst.
Statybos projektų vertė siekia 20 milijardų JAV dolerių.
Tad kyla klausimas: ar dar reikia visų šių naujų kambarių ir kas visa tai turėtų finansuoti?
Išorė – apgaulinga
Tiesa, iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad Las Vegasas itin kenčia nuo krizės. Kazino salėse – tūkstančiai lošimo automatų. Į miestą ir vėl atvyksta smalsuoliai. Tik dabar jie išleidžia kur kas mažiau pinigų.
Turistai viliojami gerokai sumažėjusiomis viešbučių kainomis. Nakvynė prabangaus viešbučio dviviečiame kambaryje kainuoja mažiau nei 100 dolerių (233 litus).
Nemažai kambarių išnuomojami už savikainą. Tai vis geriau, nei laikyti juos tuščius.
Pastarąjį dešimtmetį Las Vegasas orientavosi į prabangą.
Tuo tarpu miesto svečiai, kaip teigia konsultacijų bendrovės „Union Gaming Group“ komercijos direktorius Richas Moriarty, dabar valgo nebe kazino, o greta esančių prekybos centrų greitojo maisto restoranuose.
Nori pritraukti užsieniečių
„MGM Mirage“ komunikacijos vadovas Alanas Feldmanas mato tik vieną galimybę: „Mes privalome išplėsti rinką“.
Las Vegaso turizmo bendrovių vadybininkai stengiasi privilioti daugiau užsieniečių, kurie iki šiol sudarė vos 15 proc. miesto svečių.
Pavyzdžiui, pasaulio azartinių lošimų sostinėje beveik nepamatysi vokiečių. O jei ir užklysta, tai ilgai neužsibūna – vokiečius labiau traukia netoli esantis Didysis Kanjonas.
Kai kurių planų neatsisako
Nors sąstingis neaplenkė Las Vegaso, toli gražu ne viskas mieste yra apmirę.
Mieste tęsiamas didžiausias visose JAV privatus statybos projektas – „CityCenter“ kompleksas. Jį projektavo pasaulinio garso architektai – Danielis Libeskindas, Helmutas Jahnas ir Normanas Fosteris.
„CityCenter“ – tai trys prabangūs, iš viso 6 tūkst. kambarių viešbučiai, tūkstančiai apartamentų, dešimtys restoranų ir kelios lošimų salės.
Šis bendras „MGM Mirage“ ir investuotojo iš Dubajaus projektas, kainuosiantis 8 milijardus dolerių (18,64 mlrd. litų), vos nežlugo pavasarį – dėl pinigų stygiaus. Dabar tikimasi, kad kompleksas atvers duris lankytojams kitų metų pavasarį.
Gavo pylos nuo prezidento
Las Vegasas – pasaulinio lygio renginių didmiestis. 2008 metais jų įvyko daugiau nei 22 tūkstančiai. Vien „Consumer Electronics Show“ apsilankė apie 140 tūkst. svečių.
Nereikia pamiršti tūkstančių didelių ir mažų bendrovių rengiamų konferencijų. Tai veikiau būdavo premijos darbuotojams, nes po rytinio posėdžio likusią dienos dalį jie galėdavo pramogauti.
Iš to miestas gyveno iki tol, kol atėjo naujasis Amerikos prezidentas ir vieninteliu sakiniu padarė Las Vegasą pavojingiausia vieta verslo renginiams.
„Šitaip negalima, kai už mokesčių mokėtojų pinigus leidžiamasi kelionėn į Las Vegasą“, – vasarį per televiziją piktinosi JAV prezidentas Barackas Obama.
Mat viešumon iškilo faktas, kad bankas „Wells Fargo“ mieste užsakė dvylikos dienų renginį. Po to, kai jį nuo bankroto išgelbėjo valstybės skirti milijardai.
Vėliau savo renginio atsisakė ne tik „Wells Fargo“. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo atšaukta daugiau nei 400 konferencijų ir mugių.
Meras – su įdomia patirtimi
„Negerai, kad Las Vegasui buvo uždėtas išskirtinio miesto antspaudas“, – sako Oscaras Goodmanas, kuris būdamas advokatu daugelį metų gynė liūdai pagarsėjusius miesto mafiozus.
Režisieriaus Martino Scorsese „Oskarui“ pristatytame filme „Kazino“, kuris pasakoja apie Las Vegaso nusikaltėlių pasaulį, O.Goodmanas vaidino patį save.
Bet tai nesutrukdė gyventojams jį tris kartus išrinkti miesto meru.
Toks jau tas Las Vegasas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.