Ar Ryga toli nuo Kauno? Buvusios laikinosios sostinės „Akropolio“ vadovai įsitikinę – ne.
Jau ne pirmą savaitgalį į šį prekybos centrą atvyksta po keletą autobusų iš Latvijos sostinės. Didžiausio antplūdžio laukiama lapkričio 6-8 dienomis, kai „Akropolyje“ vyks išpardavimų akcijos.
Dovana prenumeratoriams
Kauno „Akropolis“ tokį neįprastą rinkodaros būdą sumąstė bendradarbiaudamas su viena Latvijos leidykla, leidžiančia populiariausią šioje šalyje laikraštį rusų kalba „Vesti segodnia“.
Kiekvienam prenumeratoriui šįmet nuspręsta įteikti dovaną – nemokamą kelionę į Kauną.
„Iš viso šis laikraštis turi apie 13-14 tūkst. prenumeratorių. Kad jie visi pasinaudos galimybe atvykti – nelabai realu.
Tačiau bent 5-6 tūkstančiai papildomų pirkėjų mūsų prekybos centre iki metų pabaigos tikrai apsilankys“, – įsitikinęs Kauno „Akropolio“ valdytojas Vladimiras Kononenka.
Palieka po 400 litų
Kauniečiai patys samdo Latvijos keleivių gabenimo įmonę, kuri užsakomaisiais reisais pirkėjus atveža į Kauną. Čia jie praleidžia iš viso septynias valandas.
Tikslių tyrimų, kiek latviai turi įtakos „Akropolio“ apyvartai, dar nebuvo atlikta. Tačiau iš esmės nė vienas jų neišvyksta tuščiomis.
„Pagal perkamas prekes apskaičiavome, kad vidutiniškai vienas pirkėjas iš Latvijos palieka apie 400 litų, neįskaičiavus išlaidų maistui ar gėrimams.
Mums to užtenka, kad atsipirktų išlaidos latvių kelionėms rengti“, – sakė V.Kononenka.
Nauda – ir miestui
Prekybos centro specialistai pastebėjo, kad latviai „Akropolyje“ praleidžia tik apie 3-4 valandas – tiek laiko užtenka apsukti kone visas parduotuves.
Likusią laiko dalį jie praleidžia „Akropolio“ kavinėse, Kauno senamiestyje, Laisvės alėjoje arba aplanko netoliese esančius muziejus, užeigas.
„Savotiškai atliekame dvigubą misiją. Naudos gauname ne tik mes, bet ir miestas“, – pripažino V.Konokenka.
Užtenka ir reklamos
Šiauliuose veikiantį išparduotuvių centrą „Bruklinas“ bei du Panevėžio „Babilonus“ valdanti bendrovė „Ogmios Real Estate“ neslepia, kad latviai – itin geidžiami klientai.
Juolab kad šie prekybos centrai įsikūrę daug arčiau kaimyninės šalies nei Kauno „Akropolis“.
„Stengiamės reklamuotis Latvijoje, daugiausia – internetu. Tačiau specialiai gabenti pirkėjų iš ten mums neapsimoka.
Paprasčiausiai jiems nėra toli atvykti ir savo transportu. Juk nereikia vizų, niekas netikrina pasienyje“, – kalbėjo bendrovės prekybos ir pramogų centrų rinkodaros vadovė Jūratė Nekrasovienė.
Anot jos, Panevėžyje latviai sudaro apie 15 proc., Šiauliuose – net 20 proc. pirkėjų.
Šalia Panevėžio aplinkkelio stovintis „Babilonas“ šiuo požiūriu išskirtinis: mat jame dažnai sustoja ne tik specialiai atvykstantys apsipirkti, bet ir į Kauną ar Vilnių važiuojantys kaimynai – jiems šis centras pakeliui.
J.Nekrasovienė pastebėjo, kad latvių antplūdis priklauso nuo metų laiko. Daugiausia jų būna vasarą bei prieš Kalėdas, mažiausiai – metų pradžioje.
Dėl kainų – ginčai
J.Nekrasovienės nuomone, kaimyninės šalies gyventojus vilioja ne tik tai, kad Latvijoje mažai didelių prekybos centrų ir jie susikoncentravę Rygoje.
„Atlikome apklausas. Klientai pripažino, kad jiems apsipirkti Lietuvoje nėra toli, patrauklu ir pigiau negu savo šalyje“, – sakė „Ogmios Real Estate“ atstovė.
Jai pritarė ir Kauno „Akropolio“ valdytojas V.Kononenka: „Mūsų prekybininkai lankstesni, nuolaidas taiko ir dažniau, ir didesnes.
Todėl atvykę latviai noriai perka ir pigesnius drabužius, ir juvelyrinius dirbinius“.
Abiejose šalyse parduotuvių tinklą valdančios bendrovės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas teigė nemanantis, kad Lietuvoje drabužiai pigesni.
„Neseniai buvau Rygoje – kainos tikrai nelabai skiriasi nuo Lietuvos. Jau nekalbu apie mūsų tinklą – visose parduotuvėse jos vienodos“, – tikino „Aprangos“ generalinis direktorius.
Eksperimento atsisakė
Atsigabenti pirkėjų galima ne tik iš užsienio. Tokia paslauga populiari ir didesniuose šalies miestuose: pavyzdžiui, vilniečiai nemokamai vežami į „Maxima“ bazę.
Tačiau mėginimai pritaikyti panašią praktiką provincijoje baigėsi nesėkmėmis.
„Tokį klientų masinimo būdą naudojome labai trumpai.
Tai nepasiteisino: žmonės iš regiono miestelių paprasčiausiai pasinaudodavo proga nemokamai atvykti į Panevėžį, tačiau mūsų prekybos centruose nebūtinai lankydavosi“, – teigė J.Nekrasovienė.
Vyko kaip į ekskursijas
Nemokamai pavėžėti pirkėjus į prekybos centrus bandyta ir Šiauliuose. Tokią paslaugą teikė ir „Akropolio“, ir „Tilžės“ prekybos centrai, bet tik laikinai.
Šiaulių centro pašonėje iškilęs „Tilžės“ prekybos centras beveik metus savaitgaliais vežiojo pirkėjus iš aplinkinių rajonų ir miestų – Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Kelmės, Kuršėnų.
Šių metų pavasarį nuspręsta šios paslaugos nebeteikti.
„Apskaičiavome, atlikome analizę ir pamatėme, jog naudos nėra – didžioji dalis atsivežtų žmonių atvažiuodavo ne apsipirkti, o tiesiog į ekskursiją“, – sakė „Tilžės“ administratorė Jūratė Briaukuvienė.
Dėl patiriamų nuostolių nustojo kursuoti ir šiauliečius iš miesto centro iki „Akropolio“ vežęs maršrutinis autobusas. Bendrovėje „Busturas“ užsakyti autobusai kursavo iki šių metų rugsėjo, bet galiausiai nuspręsta šios paslaugos nebeteikti.
„Nesulaukėme norimo ekonominio efekto, – „Lietuvos rytui“ sakė Šiaulių pakraštyje iškilusio „Akropolio“ vadovė Sonata Nagienė. – Pamatėme, kad žmonės gudrauja – jie nemokamai važiuoja ne į prekybos centrą, o į darbą ar namus“.
Vokiečiai lekia pas kaimynus
Jeigu būtų rengiamas konkursas, kas pigiau apsipirks kaimyninėje šalyje, jį greičiausiai laimėtų vokiečiai, nepraleidžiantys nė menkiausios progos pasipildyti savo šaldytuvus pas kaimynus.
Vokiečiai, autobusais šturmuojantys parduotuves Čekijos ir Lenkijos pasienio regionuose, buvo įprastinis vaizdas griuvus geležinei uždangai.
Nusipirkti drabužių ar maisto produktų, elektros prekių ar cigarečių, susitaisyti dantis, pasidaryti šukuoseną Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje tada buvo gerokai pigiau.
Pirkėjų banga nenutrūko ir vėliau, kai kainos Vidurio Europoje ėmė sparčiai artėti prie vakarietiškų.
Pakilus degalų kainoms Vokietijoje, kelyje Giorlico (Lenkija) link vėl nusidriekia automobilių vokiškais numeriais eilė: sutaupyti nori visi.
Šių metų pavasarį, kai Lenkijos zloto kursas, palyginti su euru, buvo itin palankus vokiečiams, net vartotojų apsaugos ekspertai rekomendavo sukti vairą kaimynų link – juk 40 proc. pigiau!
Pradėjo abejoti, ar apsimoka
Tačiau pastaruoju metu vokiečiai, gal apimti rudens depresijos, lyg ir apsnūdo. O gal tiesiog nebeapsimoka? Juk užvesti automobilį irgi kainuoja.
Juolab kad Vokietijos parduotuvėse kainos gerokai nukrito. „Aldi“, „Lidl“ ir kitose Vokietijos parduotuvėse kai kurių maisto produktų kainos pastaruoju metu sumažėjo net 50 proc.
Beje, Austrijos sostinės Vienos gyventojai jau seniai nebevažiuoja į Bratislavą pirkti maisto produktų, bet noriai naudojasi kitomis slovakų paslaugomis.
Slovakijos kirpyklose ir dabar dar nukerpa pigiau nei Austrijoje. O pigiau susitaisyti dantis austrams galima ne tik Slovakijoje, bet ir Vengrijoje.