Savivaldybės Kaimo reikalų komiteto pirmininko Povilo Turauskio idėja nedidelėse rajono katilinėse deginti grūdus iš karto buvo sutikta priešiškai.
„Esame katalikai ir maisto nekūrensime“, – atkirto Kretingos šilumos tinklų valdybos narys Algirdas Macius.
„Gal dar kas pasiūlys kūrenti duonos kepalais“, – šaipėsi bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Steponas Baltuonis.
Perpus pigesni už pjuvenas
Buvęs ūkininkas tarybos narys P.Turauskis įrodinėjo, kad degindami grūdus rajono šilumininkai už kurą mokėtų perpus mažiau, taigi gyventojams atpigtų šiluma.
„Dabar nedidelėse gyvenviečių katilinėse deginamos medienos granulės, kurių tona kainuoja apie 400 litų.
Avižų tona dabar kainuoja apie 150 litų, kvietrugių – 200 litų. Grūdų kaitra yra pusantro karto didesnė nei pjuvenų“, – privalumus vardijo P.Turauskis.
Per metus rajono ūkininkai užaugina apie 5 tūkst. tonų kurui tinkamų grūdų. Nemaža jų dalis lieka ūkininkų aruoduose.
Šilumininkai bijo investuoti
Kretingos šilumos tinklų direktoriaus pareigas einantis Rimantas Dulkys sakė neprieštaraująs pigesnei kuro rūšiai, tačiau tuomet tektų papildomai investuoti į naujus katilus, kurie pritaikyti deginti grūdus.
Jų kaina svyruoja nuo 28 iki 115 tūkst. litų. Be to, šilumos tiekėjai nerimauja, kad grūdų kainos – nestabilios.
Prieš pusantrų metų kvietrugių tona kainavo dvigubai daugiau nei dabar.
Tiesa, grūdams deginti pritaikytus katilus galima kūrenti ir bet kokiu kitu kietu kuru: pjuvenomis, skiedromis, anglimis.
Siūlė investuoti patiems
Į grūdais kūrenamus katilus nenorintys investuoti Kretingos šilumos tinklų vadovai siūlo tai daryti patiems rajono ūkininkams.
„Jokūbavo gyvenvietę šildo 300 kilovatų galios katilas, kurį kūrename mediena ir anglimis.
Šiam katilui per sezoną reikėtų 200 tonų grūdų.
Tegu patys rajono ūkininkai čia pasistato naują katilą ir degina grūdus, o šilumos tinklai iš jų pirks pagaminamą šilumą“, – siūlė R.Dulkys.