Atsigavimą turėtų lemti teigiami pokyčiai šalies atvirajame sektoriuje, taip pat pamažu pradėsiančios didėti investicijos. Tikimasi, kad palankesnę investicijų raidą paskatins investicijos į gamybos priemones, šalies įmonėms numatant geresnes gaminamos produkcijos paklausos perspektyvas. Tačiau privatusis vartojimas tebebus menkas. Vartojimo išlaidų atsigavimą stabdys toliau prastėsianti situacija darbo rinkoje ir planuojamas valdžios sektoriaus išlaidų mažinimas.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis šalyje sudarys 13,9 proc. 2009 m. ir 17,7 proc. 2010-aisiais. Šių metų antrąjį ketvirtį nedarbo lygis buvo apie tris kartus didesnis negu prieš metus, sumažėjo laisvų darbo vietų, taip pat darbo užmokestis.
Lanksčiausiai į pasikeitusias ekonomines sąlygas reagavo privatusis sektorius, kuriame darbo užmokestis per metus mažėjo jau pirmąjį ketvirtį. Pokyčiai valstybiniame sektoriuje buvo gerokai lėtesni, darbo užmokesčio metinio sumažėjimo tikimasi tik trečiąjį ketvirtį dėl priimtų administracinių sprendimų. Numatoma, kad darbo užmokestis ims didėti tik įsibėgėjus šalies ekonomikos augimui.
Statistikos departamento paskelbtas trečiojo ketvirčio pirmasis BVP įvertis rodė gerokai lėtesnį nei tikėtasi - 14,3 proc. - BVP mažėjimą per metus, o pagal sezoniškumą ir darbo dienų įtaką pakoreguotas BVP buvo 6 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį. Remiantis šiais duomenimis, ekonomika pasiekė lūžio tašką ir pradėjo atsigauti.
Nors šalies ūkyje matyti stabilizavimosi ženklų, duomenų rodomas ekonomikos atsigavimas kol kas vertintinas atsargiai. Pirma, pastaruoju metu išsiskyrė realiojo ir nominaliojo BVP tendencijos: realiajam BVP pradėjus didėti, nominalusis BVP toliau mažėjo. Tai lėmė staigūs BVP defliatoriaus pokyčiai, paskutiniais ketvirčiais neatitikę gamintojų, vartotojų ir kitų kainų raidos. Antra, aiškesnių atsigavimo požymių nematyti ir iš kitų makroekonominių rodiklių. Pavyzdžiui, trečiąjį ketvirtį padidėjo eksportas ir apdirbamosios pramonės produkcijos mastas, tačiau investicinių prekių importas liko panašaus lygio kaip ir antrąjį ketvirtį, o mažmeninės prekybos, leidžiančios spręsti apie gyventojų vartojimo kaitą, nuosmukis buvo didesnis nei anksčiau.
Palyginti su liepos mėnesiu, bendras šalies ūkio vertinimas pagerėjo, atsižvelgiant į mažesnį nei anksčiau skelbta BVP kritimą antrąjį metų ketvirtį, palankesnius vartotojų ir gamintojų pasitikėjimo rodiklius bei gerokai optimistiškesnius pasaulio ekonomikos atsigavimo lūkesčius. Pastaruoju metu užsienio valstybių artimiausių metų BVP prognozės pamažu gerinamos. Tikimasi, kad greičiau atsigaus didžiosios pasaulio šalys - JAV ir Japonija, taip pat daugelis ES valstybių, kurios yra pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės. Tai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos eksportuotojams ir sušvelninti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo neigiamą poveikį BVP. Planuojamas viešųjų finansų konsolidavimas taip pat mažins BVP, tačiau jis yra svarbus tvariai ūkio raidai, taip pat vertinant šalies ekonomines perspektyvas ir riziką pasaulio finansų rinkose.
Palyginti su liepa, 2009 m. kainų raidos vertinimas nekito, numatoma, kad vidutinė metinė infliacija sudarys 3,9 proc. Kitais metais prognozuojama 0,8 proc. defliacija. Rugsėjo mėnesį vartotojų kainos padidėjo dėl didesnio PVM ir akcizo tabakui, tačiau jos sumažės atpigus centralizuotai tiekiamai šilumai. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, 2010 m. pradžioje brangs elektros energija, bet mažėsiančios gyventojų disponuojamosios pajamos turėtų neleisti įsivyrauti infliacinėms nuotaikoms.