Pasak Lietuvos darbo biržos atstovės spaudai, teritorinių darbo biržų specialistai ieškantiems darbo asmenims praėjusį mėnesį galėjo pasiūlyti 10,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Nors darbo jėgos paklausa, palyginti su rugsėju, sumažėjo apie 15 proc., tačiau, palyginti su praėjusių metų spaliu, didesnė paklausa buvo apdailininkams, statybininkams dailidėms, staliams, plataus profilio statybininkams. Jiems darbo pasiūlymų įregistruota apie 30 proc. daugiau.
Šį paklausos didėjimą lėmė išaugusi viešojo sektoriaus pastatų renovacija. Taip pat daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu laisvų darbo vietų buvo katilinių operatoriams ir kūrikams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, apsaugos darbuotojams, kepėjams, konditeriams, mėsininkams, žuvininkams. Šių profesijų poreikis buvo vidutiniškai penktadaliu didesnis.
Lapkričio 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo registruota 235,5 tūkst. bedarbių - tai sudarė 10,9 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų, ir šis rodiklis yra 0,6 procentinio punkto didesnis, palyginti su praėjusiu mėnesiu.
Didžiausias nedarbas buvo Druskininkų (15,6 proc.), Šalčininkų (15,1 proc.), Akmenės ir Ignalinos r. (po 15,0 proc.), o mažiausias - Neringos (3,8 proc.), Elektrėnų (6,5 proc.), Trakų r. (7,0 proc.) ir Kazlų Rūdos (8,0) savivaldybėse. Iš didžiųjų miestų daugiausiai bedarbių yra Panevėžyje (13,7 proc.), mažiausiai - Kaune (9,8 proc.).
Darbo biržoms tarpininkaujant, spalį buvo įdarbinta 11,4 tūkst. žmonių. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 4,7 tūkst. bedarbių. Nuo metų pradžios padėta įsidarbinti 103,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų, 39,9 tūkst. nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, apie 16 tūkst. asmenų pradėjo veiklą įsigiję verslo liudijimą.
Lietuvos darbo birža siekia kuo plačiau paskleisti sukauptą informaciją, didindama užimtumą. Šiuo metu aktyviai bendradarbiaujama su 11 privačių interneto svetainių, kurios skelbia laisvų darbo vietų, užregistruotų Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje, pasiūlymus.