„Dujotiekis neatitinka Švedijos interesų, ypač galvojant apie
šio projekto toli siekiančius padarinius aplinkai“, - laikraštyje
„Svenska Dagbladet“ išspausdintame atvirame laiške rašo užsienio
ir aplinkos politikos kritikai socialdemokratai Urbanas Ahlinas ir
Andersas Ygemanas.
„Tačiau neabejotina, kad tai naudinga Rusijai“, - rašo autoriai,
pažymėdami, kad laiko pasirinkimas nutarimui „leidžia įtarti, kad
Švedijos vyriausybė „tam tikra prasme“ nusileido Rusijos
„reiškiamam nepasitenkinimui“.
Švedija davė sutikimą likus dviem savaitėms iki ES ir Rusijos
viršūnių susitikimo Stokholme, išspręsdama tai, kas kėlė
ginčus tarp Stokholmo ir Maskvos.
Po metų delsimo Švedija ir Suomija ketvirtadienį pritarė „Nord
Stream“, sutikdama, kad dujotiekis eitų per jos vandenis Baltijos
jūroje.
„Pritarimas dujotiekiui daro Europą dar labiau priklausomą nuo
Rusijos dujų, kurios siejamos su dideliu pavojumi aplinkai šioje
jautrioje jūros akvatorijoje“, - rašo tokį sprendimą
kritikuojantys socialdemokratai.
Švedijai ketvirtadienį pritarus dujotiekio tiesimui, dvi
partijos - Kairioji ir Žalioji - bei „Greenpeace“ aplinkosaugos
judėjimo grupė Švedijoje taip pat pasmerkė tokį vyriausybės
sprendimą.
„Geriausia aplinkosaugos požiūriu alternatyva buvo tiesti
dujotiekį greta esančio sausumoje. Tačiau „Nord Stream“ net
nesiteikė ištirti jo“, - sakoma ketvirtadienį paskelbtame
„Greenpeace“ pareiškime.
Žaliosios partijos atstovas Peteris Erikssonas nurodė, kad šis dujotiekis pridarys „didelių nuostolių“
Baltijos jūrai.
Suomijoje, didžiausiu tiražu leidžiamas dienraštis „Helsingin
Sanomat“ penktadienį rašė, kad suomių vyriausybė turėjusi
pateikti griežtesnes aplinkosaugos sąlygas prieš patvirtindama
projektą.
„Suomija turėjo taikyti didesnį spaudimą“ Rusijai ir
pasirašyti sutartį, kurioje būtų laikomasi aplinkosaugos sąlygų.
Nors Suomijos vyriausybė ketvirtadienį ir pritarė „Nord Stream“
projektui, Vakarų Suomijos aplinkosaugos leidimų tarnyba dar turi
išduoti leidimą tiesti ir montuoti vamzdyną.
„Mes priimsime sprendimą šių metų pabaigoje anksčiausiai, bet
gal ir kitų metų pradžioje“, - sakė šios tarnybos atstovas Mika
Seppala.
Pritarimai tiesti dujotiekį „Nord Stream“ pasipylė tuo metu, kai
vėl kiek sustiprėjo įtampa Rusijos ir Ukrainos santykiuose, o tai
verčia nuogąstauti, jog vėl gali sutrikti Rusijos dujų tiekimas
Europai.
Todėl, anot „Nord Stream“ apologetų, Baltijos jūros dugne
nutiestu dujotiekiu Rusijos dujos netrukdomos jokių rusų ir
ukrainiečių ginčų pasieks Europą. Kol kas per Ukrainą tranzitu
tiekiama 80 proc. Rusijos dujų eksporto į Europą.
Europa iš Rusijos gauna ketvirtadalį suvartojamų dujų.