Tai BNS patvirtino frakcijos narys Erikas Tamašauskas. Pasak jo,
toks pasiūlymas - alternatyva ketinimui nuo kitų metų dviem
procentiniais punktais didinti „Sodros“ įmokas.
„Nemanyčiau, kad tų dviejų procentų gavėjai galėtų
piktintis ir kad jie bus įsitraukę šias pajamas į savo planus, nes
tai neprognozuojama - vienais metais žmonės gali jiems pervesti, o
kitais jie perves jau kitur“, - sakė parlamentaras
Pasak jo, gali piktintis tik tokios paramos davėjai: „Bet gal jie
pasvers, kas geriau: ar tuos du procentus padėti ten, kur jis nori,
ir mokėti padidintą įmoką „Sodrai“, ar pakentėti tam tikrą
laiką.
Pasak jo, apribojimas būtų taikomas laikinai - kelerius metus.
Jeigu Seimas tokiai Gyventojų pajamų įstatymo pataisai
pritartų, jau kitais metais deklaruodami pajamas už 2009 metus,
gyventojai nebegalėtų paskirti dalies mokesčio savo nuožiūra.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė spalio viduryje Seimui
išreiškė abejonę, ar gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri
skiriama paramai ir labdarai, atitinka deklaruojamus paramos tikslus.
Pasak jos, trečdalis tokių lėšų atitenka įstaigoms, kurios
jau gauna finansavimą iš biudžeto, o labdaros ir paramos fondai
gauna tik apie 7 proc. tokių lėšų.
Paramos gavėjams 2008 metais gyventojai pervedė 58,8 mln. litų.
Didžiausią dalį paramai skirtų lėšų - 20,9 mln. litų (36
proc.) gavo valstybės ir savivaldybių įstaigos, 17,6 mln. litų (30
proc.) - asociacijos, 7,8 mln. litų (13 proc.) - viešosios
įstaigos, 4,3 mln. litų (7 proc.) - labdaros ir paramos fondai, o 3
mln. litų (5 proc.) atiteko gyvenamųjų namų, sodininkų
bendrijoms.
Valstybės kontrolė neturi duomenų, kaip paramai šalies
gyventojų paskirtos lėšos pasiskirstė 2007 metais. Analizė
padaryta tik vertinant 2008 metų lėšų pasiskirstymą.