Apžvalgoje teigiama, kad, atsižvelgiant į dabartines
tendencijas ir netgi įvertinus tam tikras atskiras ateinančių metų
fiskalinės drausmės priemones, valdžios sektoriaus skola 20-yje
ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių 2014 m. padidės iki
118 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Fondas įspėjo, kad dėl to
smarkiai išaugs vyriausybių skolinimosi kaštai.
Fondo apžvalgoje nurodoma, kad, siekiant sumažinti G20 šalių
valstybės skolos ir BVP santykį bent iki 60 proc. BVP iki 2030
metų, šalys turės kasmet vidutiniškai sutaupyti 8 proc. punktus
bendrojo vidaus produkto lėšų, išskiriant papildomai taupytinas
lėšas padidėjusioms skolos aptarnavimo išlaidoms. Tai galima
pasiekti nebeatnaujinant skatinimo priemonių, mažinant išlaidas,
susiejant sveikatos apsaugai ir pensijoms skiriamas išlaidas su BVP
rodikliais bei didinant mokesčius.
TVF konstatuoja, kad iš esmės nekeičiant dabartinės politikos
krypties, visos pagrindinės pasaulio ekonomikos, išskyrus
Vokietiją, 2014 m. vis dar turėtų didelius deficitus (JAV - 6,7
proc. BVP, Didžioji Britanija - 6,8 proc. BVP, Japonija - 8 proc.
BVP, Italija ir Prancūzija - atitinkamai 5,3 ir 5,2 proc. BVP).
Be to, išaugusi valdžios sektoriaus skola ir skolos palūkanos
laikotarpiu po krizės pareikalaus daug didesnės pajamų iš mokesčių
dalies nei laikotarpiu prieš krizę.
„Prognozės ir siūlymai, kokių taupymo priemonių šalys turi
imtis ateityje, kad išlaikytų stabilius viešuosius finansus, iš
esmės atitinka tai, ką mes darome jau dabar. Kaip matome, visos
šalys, siekdamos atsigauti po krizės, pirmiausia privalės suvaldyti
viešuosius finansus. Ši Tarptautinio valiutos fondo analizė dar
kartą patvirtina, jog mūsų pasirinktos priemonės yra teisingos -
anksčiau ar vėliau visos šalys privalės rinktis taupymo kursą“, -
sakė Premjeras Andrius Kubilius.