Dėl sumažintos nuomos kainos vienai oro uoste įsikūrusiai prekybos bendrovei T.Vaišvilą neseniai už pakarpos stvėrė ir šalies susisiekimo valdžia, ir verslininkai.
Tačiau vos 31 metų generalinis direktorius tikina, kad tai neatvėsino jo didelių užmojų, kurie šiemet vasarį ne vienam patyrusiam vadovui kėlė šypseną.
- Pačią pirmą darbo dieną metėte gana įžūlų iššūkį – tikinote, kad ilgainiui TVOU galės lygiuotis į Kopenhagos, Londono oro uostus. Dar nenusviro rankos?
- Nenusviro. Tuomet turėjau galvoje, kad oro uostas taptų europinio lygio. O tai sudaro daugelis elementų – aptarnavimo paslaugos, darbuotojai, personalo motyvacija.
Tai, ką radau atėjęs, buvo kitos epochos bendrovė.
- Kas labiausiai prieš gerą pusmetį badė akis?
- Anksčiau TVOU gyveno komfortiškai. Jame smarkiai konkuravo tik dvi oro bendrovės – „airBaltic“ ir „flyLAL“. Dėl šios konkurencijos augo keleivių skaičius, lėktuvai skraidė daugybe krypčių.
Pačiam oro uostui reikėjo dėti mažai pastangų. Tai buvo geras laikas dairytis į kitus oro uostus ir spręsti, ką reikės daryti vėliau. Bet greičiausiai komforto būsena užliūliavo tuometę TVOU valdžią.
Šiuo metu esame vis dar labai atsilikę nuo tų oro uostų, į kuriuos orientuojamės. Vienas rimčiausių konkurentų – Rygos oro uostas. 2004 metais jis pradėjo daryti tai, ko mes ėmėmės tik prieš keletą mėnesių.
Rygiečiai pakeitė viską. Drastiškai sumažino paslaugų kainas, pritraukė tarptautinės patirties turinčių specialistų. Daug metų dėl to patyrė nuostolių, tačiau siekė pritraukti daugiau keleivių.
- Kokių pokyčių ėmėtės?
- Vargais negalais skrydžių skaičių padidinome nuo 11 iki 16. Tai geras ar blogas rezultatas, sunku įvertinti. Turbūt blogas, nes lūkesčiai yra kur didesni.
Šiuo metu tikriname visą oro uostą – pradedant žmonėmis, investicijomis, sutartimis, kurios pastaruoju metu sukėlė tiek diskusijų, baigiant kiekvienu laidu.
Planuojame smarkiai mažinti paslaugų kainas. Siekiame pritraukti tuos keleivius, kurie skristų iš TVOU, jei būtų jiems reikalingų maršrutų. Tokių žmonių susidarytų 200-300 tūkst.
Keleivio mokestis, kuris siekia 40 litų, ateityje turėtų dar mažėti. Tuomet būtume vienas pigiausių Europoje oro uostų.
Oro uostus spaudžia skrydžių bendrovės, todėl jie priversti atsisakyti dalies su aviacija susijusių pajamų.
- Sumažinsite mokesčius, o iš ko gyvensite?
- Didinsime pajamas iš kitų šaltinių, todėl ir tikriname visas ankstesnes sutartis. Šiemet uždirbome 11 mln. litų pajamų ne iš aviacijos.
Planuojame mažinti sąnaudas. 2008 metais TVOU išleisdavo apie 140 mln. litų. Šiemet – 85 mln. litų, kitais metais turėsime gyventi su 60 mln. litų – 40 proc. tos sumos, kurią turėjo buvusi TVOU valdžia.
- Šįmet kelis kartus mažėjo ir oro uosto darbuotojų. Ar kitais metais nuoš dar viena atleidimų banga?
- Kai atėjau vadovauti, TVOU dirbo apie 900 žmonių. Dabar turime mažiau nei 500 darbuotojų. Kitais metais planuojame, kad liks 350 žmonių.
Dalį funkcijų perduodame rinkai, nes ji dažnai tai daro geriau, greičiau ir pigiau. Sprendėme, ar privačioms įmonėms perleisti ir apsaugą.
Pasitarėme su bendrovėmis, jos nurodė kainą, kiek atsieitų metus teikiama paslauga, – 7-8 mln. litų.
Dabar apsauga mums atsieina per 12 mln. litų per metus.
Apsvarstėme, kas nutiktų kitą dieną, jei pasamdyta saugos įmonė netinkamai atliktų pareigas. Oro uoste saugumas yra labai svarbu. Todėl parengėme planą – kitąmet ir toliau dirbsime patys, tačiau už 7,5 mln. litų.
Valyti oro uostą patiems anksčiau mums kainuodavo 2,2 mln. litų per metus, dabar dvi samdomos įmonės tai atlieka triskart pigiau – už 0,7 mln. litų.
Konkursas truko du mėnesius, dalyvavo 20 bendrovių. Su visais naujais partneriais sudarėme sutartis, kurias nutraukti galima per 15 dienų.
- Šiemet gerokai apkarpytas jūsų atlyginimas – nuo 12,2 tūkst. per mėnesį iki 8,9 tūkst. Kito ir kitų darbuotojų atlyginimai?
- Man atlyginimas skiriamas susisiekimo ministro įsakymu. Kitų vadovų uždarbis turi būti mažesnis nei generalinio direktoriaus – tokia taisyklė.
Ministras man kelis kartus dėl krizės uždarbį jau mažino, tad krito ir pavaldinių alga.
Iš 7 direktorių oro uoste dabar liko tik trys. Vadovų funkcijos iki tol dubliavosi. Technikos direktoriumi tapo buvęs vieno TVOU padalinio viršininkas, vadovauti komercijai ir personalui atėjo žmonės iš kitų bendrovių.
- Prakalbote apie naujojo terminalo rekonstrukciją. Vėl oro uoste gaus statybininkų įranga?
- Buvo atvykę ekspertai iš Vokietijos, jie nemokamai atliko auditą ir davė patarimų, kaip pertvarkyti atvykimo iš ne Šengeno šalių terminalą.
Jame keleiviams nepatogu – reikia laipioti iš pirmo į trečią, iš trečio į pirmą aukštą.
Už 200-300 tūkstančių litų galime pertvarkyti šį architektūrinį nesusipratimą. To imsimės kitų metų pradžioje. Jokių didelių griovimų neprireiks.
- Sakėte, kad vokiečiai patarimus dalijo nemokamai. Argi taip būna?
- Išties tai nėra nemokamai. Suprojektavę šią rekonstrukciją jie galės kitiems parodyti, kaip buvo anksčiau ir ką jie padarė. Reklama – taip pat turtas.
- Pastaruoju metu jums tenka teisintis, kodėl vienai TVOU nuomininkei sumažinote kainą.
- Gaila, kad valstybės ir verslo požiūriai nesutampa. Kai į valstybės tanybą ateina dirbti žmogus iš privataus verslo, jis tikisi dirbti pagal verslo principus. Būna sunku persilaužti.
Dažnai valstybinės įmonės vadovui yra palankiau nieko nedaryti, nes tuomet jis nesulauks kritikos. Tačiau noriu visiems priminti, kad TVOU yra pelno siekianti organizacija ir jai turėtų galioti tie patys drąsūs principai kaip versle.
Mes turime aiškiai apsibrėžti, ko siekiame, kelių žvaigždučių viešbučiu turėtų tapti TVOU.
- Į kelias žvaigždutes dabar gali lygiuotis TVOU?
- Manau, esame verti dviejų arba trijų. Bet toks jis turėtų ir likti. Tai nereiškia, kad toks oro uostas yra prastas. Tai reiškia, kad jis yra paprastas.
* * *
Nuo gamyklos – iki oro uosto
* Tomas Vaišvila TVOU generaliniu direktoriumi tapo šiemet vasario 24 dieną. Prieš sėsdamas į valstybinės organizacijos vadovo kėdę jis sėmėsi vadovavimo privačiose bendrovėse patirties.
* Trejus metus T.Vaišvila vadovavo vienam sostinės kazino. Prieš tai jis dvejus metus buvo uostamiestyje įsikūrusio „Klaipėdos“ viešbučio direktorius. Iki tol trejus metus ėjo Vakarų laivų gamyklos vieno vadovų pareigas.
* Baigė Klaipėdos universitetą, studijavo politikos mokslus ir vadybą. Vedęs, turi dukterį.