„Šįmet nė viena bendrovė nedirba pelningai“, – užtikrintai pripažino Lošimo operatorių asociacijos, vienijančios šio verslo ryklius, prezidentas Saulius Petravičius.
Tai rodo ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenys: kas mėnesį mažėja ir lošimo stalų, ir pačių kazino.
Laukia geresnių laikų
Klaipėdoje ir Vilniuje kazino valdanti bendrovė „Nesė“ tokią pat įstaigą Palangoje uždarė dar metų pradžioje. Anot įmonės direktorės Ingos Česnakienės, nusibodo pravalgyti anksčiau sukauptą pelną.
„Drastiškai sumažėjo lošimo namuose išleidžiamos sumos. Tiesa, nuo metų vidurio šis kritimas kiek sustojo.
Tačiau tenka spaustis. Sumažėjo administracijos darbuotojų, nes kai kurios moterys išėjo vaiko priežiūros atostogų, o į jų vietas nieko nepriėmėme“, – pasakojo verslininkė.
„Nesės“ kazino darbuotojams buvo pateikti du pasiūlymai: arba atleisti dalį jų, arba sumažinti algas. Pasirinktas antrasis variantas – atlyginimai sumenko 17-20 procentų.
„Tačiau realiai darbuotojų pajamos sumažėjo dar labiau. Žmonės palieka mažiau arbatpinigių“, – pasakojo I.Česnakienė.
Atsirado ir aukų
Kai kurios lošimo bendrovės uždarė dalį savo salonų ar kazino. Tačiau jau atsirado ir pirmųjų netekčių: bankrutavo „Egivela“, veiklą sustabdė „Pokervegas“.
„Ne kartą buvo aiškinama, kad lošimo verslą reikia riboti. Dabar tai nebetenka prasmės: rinka pati viską sutvarkys.
Sutinku, kad plėtra gal buvo ir pernelyg skubota, kai kuriuose miestuose kazino atsirado per daug.
Tačiau išliks tik stipriausieji, kurie sugebės atlaikyti sunkmetį“, – teigė S.Petravičius.
Kaltina didesnius mokesčius
Anot asociacijos vadovo, žibalo į sunkmečio ugnį kliūstelėjo ir nuo šių metų pradžios pakelti mokesčiai.
Anksčiau už vieną lošimo stalą valstybei buvo reikalaujama atseikėti po 4 tūkst. litų per mėnesį, dabar – jau po 6 tūkst.
Be to, naujame Azartinių lošimų įstatymo projekte svarstoma įteisinti reikalavimą, kad viename kazino būtų ne mažiau kaip 10 lošimų stalų, iš jų trys – ruletės.
„Tokiu atveju mažų kazino, turinčių vos po tris stalus, laukia galas: plėstis nėra galimybių, nes tiek klientų neatsiras, o mokesčiai visiškai papjaus“, – tvirtino I.Česnakienė.
Rusų taip ir nesulaukė
Lošimo operatorių asociacijos prezidento S.Petravičiaus vadovaujamai bendrovei „Olympic Casino“ taip pat teko užverti keleto lošimo vietų duris – ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse.
Tačiau labiausiai ši Estijos kapitalo bendrovė nusvilo Ukrainoje, kur daug investavo ir tikėjosi pasipelnyti.
Bet šįmet Ukrainos parlamentas nusprendė šalyje uždrausti azartinius žaidimus.
„Olympic Casino“ pareikalavo grąžinti investuotą sumą, nes tai numato Estijos ir Ukrainos užsienio investicijų apsaugos sutartis. Tačiau jei tai ir pavyks, ne anksčiau kaip po kelerių metų.
Šįmet azartinius lošimus uždraudė ir Rusija. Buvo prognozuojama, kad šios šalies lošėjai persikels į Baltijos valstybes, tačiau bent kol kas Lietuvoje jų antplūdžio tikrai nematyti.
Atsiskaito automobiliais
Ne vienas nuolatinis kazino lankytojas skundėsi, kad pastaruoju metu laimėjus didesnę sumą ne visuomet pavyksta ją iškart pasiimti.
Antai viename Kauno kazino klientui laimėjus 120 tūkst. litų, kasa buvo uždaryta valandai. Kantrybės neturėjęs laimėtojas vėl prisėdo prie lošimo stalo ir prapylė visą laimikį. Susinervinęs žmogus ėmė niokoti įrangą, todėl teko įsikišti apsaugai.
Tame pačiame mieste nemažą sumą išlošusį žmogų aplankė pats kazino šeimininkas ir pasiūlė vietoj pinigų pasiimti jo automobilį „Mercedes“.
Tiesa, patys kazino šeimininkai apie tokias vingrybes kalba ne itin noriai, nors pripažįsta, kad atiduoti laimėtus pinigus nėra lengva.
„Didžiausias laimėjimas mūsų tinkle siekė per 150 tūkst. litų – tiek žmogus išlošė žaisdamas automatu. Darbuotojams tikrai nebuvo linksma nešti jam pinigus“, – sakė I.Česnakienė.
Fiksuoja ne viską
Apie didžiausius laimėjimus daugiausia sklando legendos. Kažkodėl visi jie išlošti žaidžiant ne prie stalų, o aparatais.
Mat pastaruoju atveju laimėjimas fiksuojamas automatiškai ir žmogus privalo mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį. Tuo tarpu išlošus didesnę sumą kortomis ar prie ruletės stalo, galima žetonus išsikeisti dalimis, nes jei suma nesiekia 3500 litų, mokestis neskaičiuojamas.
Valstybinė mokesčių inspekcija turi tik duomenis apie bendras laimėjimų, nuo kurių buvo mokami mokesčiai, sumas. Pernai jos siekė 5,2 mln. litų, užpernai – apie milijoną.
Nutarė mažinti mokesčius
Tuo tarpu Prancūzijos kazino aštrūs krizės nagai braižo jau porą metų, ir ne vien dėl visuotinio ūkio nuosmukio.
Lankytojų šiose įstaigose gerokai sumažėjo jau 2008-aisiais, vyriausybei nutarus, kad visose viešose vietose, įskaitant restoranus, barus ir kazino, bus draudžiama rūkyti.
Pasak lošimo namų atstovų, jiems pakenkė ir įvesta tapatybės dokumentų patikra einant į kazino.
Pernai 197 Prancūzijos kazino (juos leidžiama steigti tiktai kurortiniuose miestuose) gautos pajamos smuko 8,4 proc., per pirmąjį šių metų pusmetį – dar 12-15 proc.
Puikiai suprasdama, kad krizė, kurią išgyvena kazino, niekam nėra į sveikatą, pagalbos ranką jiems ištiesė Prancūzijos vyriausybė.
Nuo šio rugsėjo ji sumažino mokesčius ir panaikino dalį kazino taikomų apribojimų.
Mokesčių sumažinimą kazino profesinės sąjungos atstovai pavadino „tikru deguonies gurkšniu“. Preliminariais apskaičiavimais, šis mažinimas Prancūzijos kazino padės sutaupyti apie 40 mln. eurų.
* * *
Rinka traukiasi
* Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, šįmet per tris ketvirčius lošimo operatorių veiklos rezultatas (įplaukos atėmus išmokėjimus) iš lošimo stalų buvo 53,124 mln., iš A kategorijos (neriboto išlošimo) automatų – 22,266 mln., iš B kategorijos (riboto išlošimo) automatų – 38,721 mln. litų.
* Tą patį 2008-ųjų laikotarpį skaičiai buvo gerokai didesni: atitinkamai 78,298 mln., 44,446 mln. ir 46,839 mln. litų.
* Nuo metų pradžios lošimo stalų sumažėjo nuo 157 iki 124 rugsėjo mėnesį, A kategorijos automatų – nuo 935 iki 714, B kategorijos – nuo 2505 iki 2426.