Vis dažniau lietuviui norisi konfliktus spręsti su ginklu rankose. Tai liudija pastarųjų savaičių įvykių virtinė - pedofilijos skandalo aukos, per vagių medžioklę nušautas paauglys ar keršto kulka verslininkei iš Žemaitijos. Šalyje šiuo metu įregistruota per 86 000 medžioklinių šautuvų bei savigynai išduotų ginklų. Tiktai ne visada jie naudojami pagal paskirtį.
„Kai iš panosės vogė mano mašiną, aš turėjau po ranka savigynai išduotą ginklą, bet jo nepanaudojau. Supratau, kad pasekmės gali būti gerokai skaudesnės nei pavogta mašina“, - prisipažino Gytis Misiukevičius, Lietuvos ginklų pirklių asociacijos prezidentas.
Jo įsitikinimu, dažniausiai nelaimių su ginklais pridaro tie, kurie turi tik vieną medžioklinį šautuvą, retai dalyvauja medžioklėse, todėl net gerai nežino, kaip elgtis su šautuvu.
Rimti medžiotojai paprastai turi po kelis šautuvus ir puikiai žino, kaip kiekvienas jų veikia. Turbūt žinomiausio Lietuvos medžiotojo prezidento Algirdo Brazausko kolekcijoje - jų net dvylika.
Mokosi šaudyti iš vadovėlių
Išskyrus dujinius, visi kiti ginklai namuose turi būti laikomi specialiai jiems skirtuose seifuose.
Turintieji medžiokinius šautuvus kas 3 metus privalo išklausyti teorinį saugaus elgesio su ginklu kursą.
Tiesa, praktinis šaudymas nėra privalomas, tad turintis tokį šautuvą žmogus juo gali būti nesinaudojęs kelerius metus.
Tuo tarpu Skandinavijos šalyse įsigyjant ginklą daugiausia dėmesio skiriama praktiniam šaudymui.
Nusipirkęs medžioklinį šautuvą pirkėjas turi treniruotis tol, kol jam pavyksta pataikyti į specialų taikinį.
„Reikia mokėti įvertinti kiekvieno ginklo šūvio stiprumą ir atatranką.
Tuo tarpu pas mus daugiausia nelaimių pridaro tie, kurie medžioklei skirtą ginklą iš seifo išsitraukia tik tuomet, kai yra įsitikinę, jog jiems gresia pavojus, ir puola gintis“, - sakė Žilvinas Pavilonis, bendrovės „Vilniaus ginklai“ bendrasavininkis.
O medžioklinio šautuvo negalima naudoti niekur kitur, tik medžioklės plote ir tik įrašius į medžioklės lapą.
Naktį apskritai naudotis juo galima tik griežtai nustatytais atvejais.
Prieš vagis - ir kirviu?
Ginklais prekiaujančius verslininkus neseniai suglumino žinia apie rengiamus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriuos siūlo Policijos departamentas.
Jeigu tam bus pritarta Seime, nuo gruodžio 28 dienos norint įsigyti savigynai skirtą dujinį pistoletą teks atlikti tokias pat procedūras, kaip perkant kovinį ginklą.
Tokia įstatymo pataisa siekiama išvengti, kad dujiniai pistoletai nebūtų perdaromi į kovinius. Remiamasi Europos Sąjungos direktyva, nurodančia, kad perkant ginklus, kuriuos galima perdaryti į šaunamuosius, reikalingi leidimai.
Įstatymu norima galimus perdirbti ginklus priskirti šaunamųjų ginklų kategorijai.
Europos Sąjungos valstybėse dujiniai pistoletai nėra šaunamieji ginklai.
Jų įsigijimo, laikymo ir naudojimo tvarka gerokai paprastesnė nei kovinių ginklų.
„Jei taip vis dėlto atsitiks, žmonės nuo užpuolikų galės gintis plikomis rankomis arba tuo, kas pasitaikys po ranka. Kirviu, kastuvu ar šakėmis“, - prognozavo Ž.Pavilonis.
Teks pasirūpinti pažymomis
Žmogus, norėdamas įsigyti tik dujinį pistoletą savigynai, pagal naują tvarką privalės gauti policijos leidimą.
Prieš tai, žinoma, turės atlikti sveikatos patikrą bei į komisariatą pristatyti pažymas, jog nėra įtraukti į narkologijos ir psichiatrijos klinikų įskaitą.
Dar papildomai bus patikrinta, ar dujinį pistoletą įsigyjantis žmogus nepriklauso nusikalstamoms struktūroms, ir tik tuomet išduodamas leidimas pirkti pistoletą.
Banditams - ginklai savigynai
Dabar dauguma dujinių pistoletų pirkėjų Lietuvoje - nuo vagių, chuliganų, įsilaužėlių jau nukentėję arba vyresnio amžiaus vieniši žmonės.
Vargu ar jie, ypač gyvenantys vienkiemiuose, atokiose sodybose, dėl dujinio pistoleto ryšis gaišti laiką tikrindami sveikatą, mokėti pinigus už psichiatrų išvadas.
„Ar valstybė, apsunkindama gynybinio ginklo įsigijimą, sugebės pati deramai pasirūpinti piliečių saugumu?
Ir kodėl dabar, kai policija privalo patikrinti, ar ginklą įsigyjantieji nesusiję su nusikaltėliais, absoliučiai visi banditai turi legaliai savigynai išduotus ginklus“, - ironizavo G.Misiukevičius, vadovaujantis bendrovei „Oksalis“.
O ir gatvių chuliganai ar plėšikai dujinių pistoletų paprastai neperka: mat jų poveikis ir šūvio atstumas pernelyg menkas: 3-5 metrai.
Tokie gatvių muštynėms perka lazdas arba tikrus kovinius ginklus.
Kur įsigyti?
* Ginklų parduotuvėse Lietuvoje siūlomi medžiokliniai ir savigynai skirti dujiniai šaunamieji ginklai.
* Koviniais šaunamaisiais ginklais prekiauja tik Ginklų fondas prie Vyriausybės.
Skaičiai
* Lietuvoje yra apie 26 tūkstančius savigynai išduotų kovinių ginklų. Iš jų 6 tūkstančiai - lygiavamzdžiai šautuvai ir 19 tūkst. 900 pistoletų.
* Mūsų šalyje įregistruota per 31 tūkstantį medžiotojų, kurie turi per 60 tūkstančių medžioklinių ginklų.
* Iš viso 48 tūkstančiai šalies gyventojų turi 86 tūkstančius 379 ginklus.
* Tačiau kitų Europos Sąjungos šalių gyventojai ginklų turi gerokai daugiau nei lietuviai. Pavyzdžiui, 5 milijonus gyventojų turinčioje Suomijoje 700 tūkstančių gyventojų turi apie 1,6 milijono ginklų.
* Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų mūsų šalies gyventojai yra įsigiję apie 200 tūkstančių dujinių pistoletų.
* Vien pernai Lietuvoje parduota per 13 tūkstančių dujinių pistoletų.
* Populiariausi dujiniai pistoletai vidutiniškai kainuoja 300, koviniai - 3000 litų.
* Ginklų pardavimas Lietuvoje augo kasmet nuo 1993 metų, kai buvo leista įsigyti ginklus savigynai.
* Praėjusių metų rudenį prasidėjus ekonomikos nuosmukiui, ginklų paklausa smuko apie 20 proc. Tačiau pastaruoju metu savigynai skirtų ginklų paklausa vėl smarkiai auga. Žmonės vis labiau rūpinasi saugumu.
Nusikaltėliai dujas keičia kulkomis
Vytautas Velička
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos licencijavimo skyriaus viršininkas
„Pagal 2008 metais priimtą Europos Sąjungos direktyvą buvo išplėsta šaunamojo ginklo sąvoka. Todėl dujinis pistoletas prilyginamas šaunamajam ginklui.
Kai kuriuos (ypač Rusijoje pagamintus) dujinius pistoletus galima perdaryti į kovinius. Tarp nusikaltėlių buvo paklausus vienas dujinio pistoleto modelis, nesunkiai perdaromas į skirtą šaudyti kulkomis.
Tiesa, daugelio Čekijoje, Vokietijoje pagamintų ir PTB ženklu paženklintų dujinių pistoletų negalima perdaryti.
Iki šiol dujinį pistoletą Lietuvoje gali įsigyti bet kuris 18 metų sulaukęs asmuo. Pagal numatomus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimus, dujinių pistoletų įsigijimo tvarka ir kontrolė bus griežtesnė.
Kol kas numatoma dujinio pistoleto įsigijimo procedūra nėra detaliai reglamentuota, ji bus nurodyta poįstatyminiais aktais. Manau, kad įsigyti dujinį pistoletą bus kiek paprasčiau nei tikrą kovinį ginklą, tačiau į policiją reikės pristatyti psichiatro pažymą, taip pat reikės policijos rekomendacijų.
Skaičiuojame, kad šiuo metu Lietuvoje yra per 100 tūkstančių dujinių pistoletų. Jų savininkai iki 2010 metų liepos 28 dienos turės juos įregistruoti policijos įstaigose.
Suprantama, tai kažkiek sukels papildomų rūpesčių tiek dujinių pistoletų savininkams, tiek juos registruojantiems policijos pareigūnams.“
Tikrins, ar ginklai laikomi pagal taisykles
* Nuo lapkričio 15 iki gruodžio 15 dienos policija ketina tikrinti, ar ginklų turėtojai nepažeidžia teisės aktuose nustatytos ginklų laikymo tvarkos. Tai bus daroma dėl to, kad pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai ginklai prarandami ar pavagiami. Per 9 šių metų mėnesius užregistruoti 26 ginklų pagrobimo atvejai.
* Daugelis turinčiųjų ginklus netinkamai juos laiko. Kartais ginklai laikomi neužrakintame ar nepritvirtintame seife, o raktai nuo seifo laikomi visiems pastebimoje vietoje, ginklai po medžioklės paliekami pas pažįstamus ar tiesiog automobilyje.
* Prevencinės priemonės „Ginklai“ metu nuo lapkričio 15-osios iki gruodžio 15-osios bus tikrinami asmenys, turintys šaunamuosius ginklus, bei šių ginklų laikymo sąlygos.
* Išskirtinis dėmesys bus skiriamas tiems asmenims, kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra pasibaigęs arba jie išvykę į užsienį.Pareigūnai taip pat ketina susitikti su medžiotojų būrelių vadovais.
* Šaunamuosius ginklus ir šaudmenis reikia laikyti gyvenamojoje patalpoje, metalinėje vidine spyna užrakinamoje dėžėje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindų taip, kad ja negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys.
* Nustačius ginklų laikymo tvarkos pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka yra taikomos administracinio poveikio priemonės. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, už tokius pažeidimus gali būti skiriamos 100-200 litų baudos ir sprendžiamas leidimo panaikinimo klausimas.