Naujieji Šiaulių maldos namai - iš architekto sapno

Naujosios bažnyčios statyba - išskirtinis įvykis ne tik šiauliečių tikinčiųjų bendruomenei, kuri šio statinio laukė net 21 metus.

Ne menkesnė šventė ir pačiai Katalikų bažnyčiai, kuri per pastaruosius porą dešimtmečių visoje Lietuvoje įstengė pastatyti vos kelerius maldos namus.

Šiauliuose pastatytos ketvirtosios katalikų bažnyčios pašventinimas vyks gruodžio 6-ąją. Tačiau mikrorajono gyventojai jau gėrisi grakščiu, natūraliai į aplinką įsiliejančiu kompleksu - išorės darbai užbaigti, liko vidaus apdaila, įrangos montavimas.

Šiaulių vyskupijos rengtą konkursą laimėjo ir Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią kūrė įmonės „Proporcija“ architektai Darius Jakubauskas ir Andrius Vernys.

Šiedu specialistai jau turėjo sakralinės paskirties objektų statybos patirties, nes prieš kelerius metus suprojektavo Palendrių (Kelmės r.) kaime iškilusį Šv.Benedikto vienuolyną.

„Tik atrodo, kad maldos namus dėl aiškios koncepcijos sukurti paprasta. Iš tikrųjų reikia gerai pasukti galvą, kad viskas derėtų tarpusavyje, o statinys įsilietų ir į aplinką“, - sakė architektas D.Jakubauskas.

Su suburtu kolektyvu pastaraisiais metais visus svarbiausius Šiaulių objektus kuriantis architektas neslėpė, kad bažnyčios vizija - maldai suglausti delnai - jį aplankė sapne.

Galutinis bažnyčios kompleksas pastatytas gerokai kitoks nei buvo pirminiuose brėžiniuose. Taip elgtis vertė užklupęs ekonominis sunkmetis ir turimi pinigai - 9 milijonai litų.

Pirmiausia nuspręsta atsisakyti greta bažnyčios iškilti turėjusio varpinės bokšto. „Šis tiek mums, tiek architektams gana skausmingas sprendimas padėjo sutaupyti 1,5 milijono litų“, - neslėpė parapijos klebonas Vytautas Kadys.

Taupymas privertė atsisakyti ir puošnaus elemento - šviesaus akmens plokščių dangos ant lenktų gelžbetoninių išorės sienų.

„Atsisakius varpinės bokšto, akmens dangai mums sutaupyti pavyko apie 2,3 milijono litų, nors skeptikai prognozavo, kad statybai neužteks ir 15 milijonų litų, - džiaugėsi architektas. - Prie to prisidėjo ir gerokai sumažėję statybininkų darbo įkainiai, atpigusios medžiagos“.

Skrupulingas taupymas nepadėjo - kompleksui užbaigti dar trūksta apie 400-500 tūkstančių litų.

Vyskupija bandė gelbėtis prašydama, kad valstybė atleistų nuo prievolės mokėti pridėtinės vertės mokestį, bet prašymas buvo atmestas.

Į rytus orientuotos 1100 kv. metrų ploto bažnyčios vidaus erdvės suskirstytos tradiciškai - paliktos trinavio plano.

Greta centrinio įėjimo įrengta krikštijimo patalpa, adoracijos koplyčia, sanitarinis mazgas tikintiesiems, knygynėlis.

Dešimt klijuoto medžio kolonų ir iš tokios pat medienos padarytas bažnyčios skliautas didžiulėje erdvėje sukuria šilumos įspūdį.

Ypač įspūdinga skliauto konstrukcija - lubos primena apverstą valtį.

Jaukumo suteikia ir per lubose įrengtus 12 švieslangių krintanti natūrali šviesa, ir vengimas menkiausio akį rėžti galinčio prabangos elemento.

Architektas D.Jakubauskas neslėpė, jog šis objektas išskirtinis ir dėl to, kad jame dirbo tik šiauliečiai. Samdant tik vietines įmones pavyko smarkiai apkarpyti išlaidas - kiekviena bendrovė sutiko dirbti gaudama minimalų pelną.

Vietinių rėmėjų dėka bažnyčiai pavyko įsigyti ir unikalų karilioną. Olandijoje lietiems aštuoniems varpams nupirkti pinigų paaukojo visi trys Šiauliuose veikiantys „Rotary“ klubai.

„Nuolaidų padarė ir baldų gamintojai, ir bažnyčioje naudojamus liturginius indus gaminantys meistrai. Tad drąsiai galime sakyti, kad ši bažnyčia - išskirtinai šiaulietiškas kūrinys“, - šypsojosi klebonas V.Kadys.

Parapija gavo dovanų ir iš Vokietijos - atgabenti 11 registrų vargonai. Tiesa, jie šiek tiek per silpni didžiulei bažnyčiai, bet geresnį ir galingesnį instrumentą nupirkti nėra galimybės.

Gruodžio 6-ąją duris tikinčiųjų bendruomenei atversiančios bažnyčios klebonas V.Kadys savąsias įkurtuves atidėjo.

Pinigų stygius neleido užbaigti įrengti greta iškilusių parapijos namų ir klebonijos. „Svarbiausia - maldos namai, kurių tikintieji laukė net du dešimtmečius“, - pažymėjo klebonas.

Laikinai atsisakyti nutarta ir mažosios architektūros akcento - nuo dviračio nulipusio popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūros. Šį elementą buvo pasiūlę bažnyčią projektavę architektai.

Tačiau klebonas pasistengė, kad neliktų nuskriausti vaikai.

Dėl beveik 100 arų sklype įsikūrusio bažnyčios komplekso statybos nutarta iškelti vaikų pamėgtą BMX dviračių sporto trasą. Dalį kalnelių per statybas teko išlyginti, bet likusieji klebono nurodymu buvo atnaujinti.

Apie Šiauliams būtinus dar vienerius maldos namus imta kalbėti dar 1988 metais, bet projektas įstrigo.

Vyskupijai buvo padovanotas didžiulis bankrutavusio „Nuklono“ kultūros namų pastatas, bet jį sunkiai sekėsi pritaikyti tikinčiųjų reikmėms.

Po ilgų diskusijų vyskupija nusprendė parduoti turimą sklypą su statiniais, o bažnyčią statyti kitoje vietoje. Greta Tilžės gatvės jau iškilo „Akropolio“ prekybos centras, kurio savininkai vyskupijai už sklypą sumokėjo 10,5 milijono litų. Už gautus pinigus buvo nupirktas sklypas ir pradėta naujos modernios bažnyčios statyba.

„50 metų sovietmečio, per kuriuos bažnyčių nebuvo galima statyti, padarė savo įtaką. Tik atgavus nepriklausomybę iškart kilo bažnyčių statymo vajus. Tarsi norint įrodyti savo religingumą ir atsigriebti už prarastus laikus buvo kuriamos ir pradedamos statyti nesuvokiamo dydžio monumentalios bažnyčios, savo masteliu nederančios prie aplinkos. Suprantama, kad nemažai jų liko nebaigta iki šiol, arba pašventintos tik pastaraisiais metais, nes tai pernelyg įspūdingi projektai, kuriems pastatyti reikėjo nežmoniškai daug pinigų, laiko, darbo jėgos.

Džiaugiuosi, kad pagaliau grįžtama prie normalaus dydžio bažnyčių, kurios kuriamos atsižvelgiant ir parapijos tikinčiųjų skaičių ir finansines galimybes.

Sunku įvertinti bažnyčių architektūrą. Manau, svarbiausia, kad bažnyčios atitiktų jas supančią aplinką. Juk kokiame nors kaime moderni bažnyčia atrodys keistai. O mieste tarp blokinių daugiabučių geriau tiks modernūs maldos namai.

Net jeigu paimtume įspūdingiausias pasaulio bažnyčias ir perkeltume į kitą vietą, gali būti, kad jos atrodytų lyg nesusipratimas“.