Valdininkų ir kelininkų laukia sudėtingas briedžio testas

Šalies keliuose šiemet jau 730 vairuotojų neišlaikė briedžio testo. Tokie testai kasdien vyksta ne mokomojoje vairavimo aikštelėje, o realiuose keliuose ir kainuoja žmonių gyvybę ar sudaužytus automobilius. Ir nukenčia ne oranžiniai stulpeliai, o netikėtai tamsiu paros metu į kelią išbėgę gyvūnai.

Kai kurie vairuotojai, susidūrę su laukiniais gyvūnais, jau ne vienerius metus kovoja, kad kelininkai šiai problemai skirtų daugiau dėmesio – aptvertų kelius ar bent jau pastatytų įspėjamuosius ženklus „Laukiniai žvėrys“. Ir net dalį žvėrių sumedžiotų.

Už saugų eismą atsakingi pareigūnai atsikerta, kad prie kiekvieno briedžio po kelio ženklą nepastatysi ir visų miškų tvoromis neaptversi.

Praėjusią savaitę Lietuvos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad valstybė privalo draudimo bendrovei „If P&S Insurance AS“ atlyginti nuostolius ir išlaidas teismams – apie 45 tūkst. litų. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Ši istorija prasidėjo dar 2006-aisiais, kai kasko draudimu apdraustas bendrovės „Margiris“ automobilis „MercedesBenz Sprinter“ kelyje Biržai-Rokiškis susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu.

Po šios avarijos bendrovė gavo draudimo išmoką už sudaužytą automobilį, o patys draudikai nuostolius mėgino prisiteisti iš valstybės. Bylinėjimasis vyko trejus metus.

Teismai laukinių gyvūnų iššokimą į kelią tamsiu paros metu buvo linkę vertinti kaip „force majore“ – nenugalimos jėgos aplinkybę ir dėl to valstybė neturėtų prisiimti atsakomybės už nuostolius.

Tačiau Aukščiausiasis teismas į šį atvejį pažiūrėjo kitaip: „Bylos duomenimis, kelyje Biržai-Rokiškis nuo 2004 iki 2007 metų įvyko 33 įvykiai, kurių priežastis – susidūrimas su laukiniais gyvūnais.

Valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamai priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti“.

Iš tiesų aptvarai ir kelio ženklai, įspėjantys apie laukinius gyvūnus, šiame kelyje atsirado tik po to, kai draudikai pradėjo bylinėtis su valstybe.

„Teismo sprendimas yra drąsus ir principingas.

Draudimo kompanijos turės galimybę kreiptis žalos atlyginimo į Lietuvos valstybę panašiais atvejais tik tada, jeigu išmokės draudimo išmokas savo klientams, apsidraudusiems kasko.

Bet svarbiau, kad į teismą galės kreiptis ir gyventojai, jų artimieji, įmonės, kurie nukentėjo susidūrimo su laukiniu gyvūnu metu: buvo sužaloti, žuvo arba buvo sugadintas ar sunaikintas jų turtas“, – sakė „If draudimo“ Žalų centro vadovas Audrius Smaliukas.

Ši draudimo bendrovė teisme siekia prisiteisti nuostolius dėl dar vieno panašaus incidento. Tiktai toje byloje pagrindinis veikėjas yra šernas.

Vilnietis Arminas J., dvejus metus mynęs teismų slenksčius dėl sudaužyto automobilio, savo ieškinį atsiėmė likus savaitei iki šio Aukščiausiojo teismo sprendimo.

„Aš pavargau, nusibodo pažįstamų replikos, kad kovoju su vėjo malūnais. Jeigu būčiau dar palaukęs, gal ir laimėčiau ką nors.

Bet mano tikslas nebuvo pasipelnyti, norėjosi tiesiog padengti išlaidas mašinos remontui ir išsiaiškinti, kas už tai atsakingas, nes tokių situacijų keliuose pasitaiko neretai. Todėl Aukščiausiojo teismo sprendimas yra sveikintinas, o keliuose galbūt atsiras daugiau tvarkos“, – sakė Arminas J.

2007-aisiais prieš pat Kalėdas jis Anykščių rajone partrenkė netikėtai į kelią iššokusį elnią. Nors nei vairuotojai, nei keleivė rimčiau nenukentėjo, automobilis „Saab 900“ buvo smarkiai suniokotas. Mašinos remontas kainavo 8000 litų.

Dabar kelio ruožas, kuriame įvyko avarija, yra išties saugesnis. Ten atsirado aptvarai bei ženklai ir netgi perkeltas gyvenvietės riboženklis, kad vairuotojai šioje vietoje sumažintų greitį.

Bet kodėl kelio ženklai „Laukiniai žvėrys“ ir tvoros pavojinguose ruožuose atsiranda tik po skaudžių avarijų?

„Laukiniai gyvūnai į kelią gali išbėgti bet kur. Ar protinga būtų visuose keliuose kas trys kilometrai pastatyti po kelio ženklą, iš viso 15 tūkstančių?

Tuomet vairuotojai į juos išvis nekreips dėmesio.

Aptverti visų kelių nei fiziškai, nei finansiškai nėra įmanoma, to nedaro net tokios turtingos valstybės kaip Vokietija ar Švedija.

Tam tikrą atsakomybės dalį turi prisiimti ir vairuotojai, neretai važinėjantys nesureguliuotais žibintais, nenuvalytais stiklais, užuot atidžiai žiūrėję į kelią, sukiojantys radiją.

Esu įsitikinęs, kad važiuojant leistinu greičiu ir žiūrint į kelią, iššokusį briedį dažniausiai galima pastebėti laiku“, – įsitikinęs Lietuvos kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis.

Jis neigė, kad kelininkai mėgina užglaistyti savo neūkiškumą, statydami kelio ženklus ar tverdami tvoras tik po visuomenės dėmesio sulaukusių incidentų.

„Mes galime pastatyti kelio ženklus ten, kur niekas dar nepartrenkė stirnos ar briedžio, bet tuomet vairuotojai piktinsis, kad atliekame beprasmišką darbą, švaistome pinigus ženklams ir nesirūpiname kitomis problemomis.

Nuolat stebime įvykius keliuose ir darome išvadas“, – kalbėjo E.Skrodenis.

„Žinoma, visų kelių neaptversi, bet, pavyzdžiui, automagistralės, kur leistinas greitis yra labai didelis ir net nerekomenduojama važiuoti lėčiau nei 70 kilometrų per valandą, pripažinkime, turėtų būti labai saugios.

Man nereikia pinigų, aš kovoju dėl to, kad valstybė pagaliau atkreiptų dėmesį į problemą. Dabar aplinkosaugininkai draudžia medžioti briedžius, nes neva jų populiacija yra per maža.

Bet Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad žmogaus saugumas ir gyvybė yra svarbiau už ūkinę veiklą. Jeigu briedžiai grasina eismo saugumui, jų yra per daug ir gretas reikėtų praretinti.

Čia Aplinkos apsaugos ir Susisiekimo ministerijos turėtų bendradarbiauti – įvardyti problemas ir ieškoti bendrų sprendimų, o ne kratytis atsakomybės“, – įsitikinusi savo dukterį palaidojusi panevėžietė Vlada Barauskienė.

Jos duktė žuvo prieš dvejus metus. Tamsiu paros metus automagistralėje Vilnius-Panevėžys, Širvintų rajone, prieš 19-metės vairuojamą automobilį iššoko briedis. Susidūrimas su gyvūnu baigėsi tragiškai.

Tiesa, praėjus metams po nelaimės toje vietoje atsirado aptvarai, neleidžiantys gyvūnams išbėgti į kelią.

„Manau, kad šio to pasiekiau ir priverčiau valdininkus bent kažkiek susirūpinti eismo saugumu. Nelaimės vietoje atsirado tvoros, – įsitikinusi V.Barauskienė.

Aukščiausiojo teismo sprendimas privertė sukrusti ir valdininkus. Tikėtina, kad keliuose atsiras daugiau kelio ženklų, bet vis dėlto tokia teismo nutartis jiems atrodo staigmena.

Toks sprendimas kelia nuostabą susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui.

Anot jo, ministerijos atstovai net nebuvo pakviesti į teismo posėdį išsakyti savo nuomonės, o su išvadomis dar nėra iki galo susipažinę.

„Šis teismo sprendimas yra keistas. Esame įsipareigoję statyti užtvarus vien tik magistraliniuose keliuose, o per miškus daugiausia driekiasi regioniniai keliai, kuriems keliami mažesni saugumo reikalavimai.

Teismo sprendimas susijęs su milžiniškomis išlaidomis. Turėtume aptverti visus kelius, jeigu norime išvengti atsakomybės už kiekvieną partrenktą gyvūną.

Bet tai absurdiška. O ženklai nieko nepakeistų – juk briedis ar šernas į kelio ženklą nežiūri“, – aiškino E.Masiulis.

* * *

Šiuo metu Lietuvoje yra aptverti 508 kilometrai kelių.

Juose stovi 398 kelio ženklai, įspėjantys apie laukinius gyvūnus kelyje.

Šalyje įrengta 11 požeminių pralaidų smulkiems gyvūnams ir tiek pat – dideliems.

2010 metais planuojama aptverti dar 160 kilometrų kelių ir pastatyti daugiau nei 200 kelio ženklų, įspėjančių apie laukinių gyvūnų grėsmę.

Pralaida gyvūnams atsižvelgiant į dydį ir aplinkos sąlygas kainuoja nuo 1 iki 2 mln. Lt.

Iš abiejų pusių aptverti 1 kilometrą kelio kainuoja 200-300 tūkst. litų. Pastatyti tvorą užtrunka apie metus ar dvejus, nes reikia parengti projektą ir išpirkti pakelės žemės sklypus iš savininkų.

Vakaruose tokiems laukiniams gyvūnams kaip briedžiai statomi specialūs viadukai, kurie yra apie 50 metrų pločio, apsodinti medžiais su natūraliu reljefu, nes briedžiai nelenda į požemines pralaidas. Tačiau Lietuvai įsirengti tokius viadukus laukiniams gyvūnams – per brangu.

Šiuo metu Lietuvoje baigiama rengti laukinių gyvūnų migracijos studija, kurios išvados bus pateiktos kitų metų pavasarį. Iš studijos paaiškės, kur driekiasi gyvūnų migracijos koridoriai, kurie kelių ruožai pavojingiausi. Jiems apsaugoti ir bus skiriama daugiausia dėmesio. Tyrimai atliekami jau porą metų, o tyrėjai gyvūnų migracijos kelius stebi pagal jų išmatas.

* * *

* 2008 metais Lietuvoje užfiksuoti 828 automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais.

* Iš jų 18 įvykių buvo įskaitiniai, kai žuvo arba buvo sužeisti žmonės. Tokiose avarijose gyvybės neteko 2, o buvo sužeista 30 žmonių.

* Palyginkime: iš viso Lietuvos keliuose 2008 m. įvyko 4795 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose žuvo 499 žmonės, o 5818 buvo sužeisti.

* 2008 metais iššokę į kelią žuvo 60 briedžių, per 400 stirnų ir apie 370 šernų ir kitų smulkių gyvūnų.

* Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 732 susidūrimai su laukiniais gyvūnais.

* * *

Dainius Šalomskas, Eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas

„Po tokių incidentų pareigūnai dažniausiai nepradeda teismo proceso su vairuotoju, nes akivaizdu, kad jis negali būti kaltas dėl netikėtai į kelią iššokusio laukinio gyvūno.

Mes tokius įvykius registruojame, šią statistiką gauna ir kelininkai, kurie vėliau sprendžia, ar reikia imtis saugumo priemonių ir kokių.

Jiems pateikiame išsamius eismo įvykių aprašymus, kas, kur ir kada įvyko, tad informacijos apie laukinių gyvūnų keliamas grėsmes jiems pakanka.

Manau, kad problema egzistuoja ir jai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Pastebime, kad dažniausiai aptveriami naujų arba rekonstruotų kelių ruožai, nes jie turi atitikti naujausius saugumo reikalavimus.

Kita vertus, pastatyti tvoras kelyje, o vėliau tą kelią rekonstruojant vėl viską perdaryti – per didelė prabanga. Nors daugiau nei 700 susidūrimų su laukiniais gyvūnais šiemet atrodo daug, vis dėlto, palyginti su visa avarijų statistika, tai sudaro tik labai mažą nelaimių dalį.“

* * *

Stasys Brundza, Eismo saugumo ekspertas

„Toks teismo sprendimas logiškas. Galbūt jis privers kelininkus dirbti atidžiau ir daugiau dėmesio skirti eismo saugumui. Bent jau pagrindiniuose gyvūnų migracijos koridoriuose turi atsirasti kelio ženklai, o kur įmanoma, keliai turėtų būti aptverti.

Galbūt tokių susidūrimų nėra labai daug, tačiau pasekmės gali būti labai skaudžios, ypač važiuojant mažesniu automobiliu. Įsivaizduokite, kaip mašina kerta briedžiui per kojas ir pusę tonos sveriantis kūnas per priekinį stiklą įgriūva į saloną.“

* * *

Jolita Venckutė, Specialiai LR iš Berlyno (Vokietija)

Partrenkėte laukinį gyvūną, važiuodami Vokietijos keliais? Nedelsdami sustokite ir pastatykite įspėjamąjį trikampį, kad kiti eismo dalyviai išvengtų nelaimės, po to skambinkite vietiniam eiguliui arba policijos numeriu 117.

Policijai paskambinti verta, bet nebūtina. Pareigūnai surašys eismo įvykio protokolą – jį galėsite pateikti ir draudimo bendrovei.

Oficialiais duomenimis, kasmet Vokietijos keliuose žūva apie 500 tūkst. gyvūnų, tačiau daugybė eismo įvykių su gyvūnais lieka neįregistruoti.

Gyvūnų apsaugos atstovai prašo mirtinai sužeistų gyvūnų nepalikti ant kelio, o nugabenti į medžioklės skyrių arba policiją. Dažniausiai užtenka paskambinti policijai, ir ji pasirūpina gyvūno likimu.

Dėl žuvusio laukinio gyvūno bylos Vokietijoje vairuotojui niekas nekels, sumokėti už padarytą žalą valstybė irgi nereikalauja.

Miškinguose rajonuose, kur daug laukinių gyvūnų, keliai žymimi ženklais, tveriami tvoromis su blykstėmis, purškiami gyvūnus atbaidančiais kvapais.

Pažymėtuose keliuose gyvūnų apsaugos atstovai prašo vairuotojų važiuoti lėčiau – iki 80 km/val. ir labai atsargiai – jų pačių labui. Pamačius pakelėje gyvūną, reikia tikėtis jų ir daugiau. Ekspertai pataria tokiais atvejais keletą kartų garsiai pyptelėti ir perjungti tolimąsias šviesas į rūko žibintus, kad gyvūnai neprarastų orientacijos.

* * *

Edita Urmonaitė, LR spec. korespondentė Paryžiuje (Prancūzija)

Prancūzija negaili lėšų eismo saugumui. Skirtingai nei Lietuvoje, pakelėse beveik nepamatysi sutraiškytų kačių, šunų ar smulkių laukinių gyvūnų.

Nuo susidūrimų su stambiais gyvūnais Prancūzijoje nukenčia vis daugiau vairuotojų. Priežastis – smarkiai išaugęs gyvūnų skaičius.

Per pastaruosius 20 metų šernų – pagrindinių susidūrimo kaltininkų – kaimenės išaugo penkis kartus. Gerokai padaugėjo ir stirnų bei briedžių.

Laukinių ir kitų šeimininko neturinčių gyvūnų padarytą žalą Prancūzijoje atlygina valstybinis Automobilių garantijos fondas (Fond de garantie automobiles, FGA).

Pernai jis gavo 42,4 tūkst. prašymų. Nuo laukinių gyvūnų nukentėjusiems vairuotojams FGA iš viso išmokėjo 21 mln. eurų (72 mln. Lt), dar 16 mln. eurų (55 mln. Lt) teko draudimo bendrovėms. Užpernai FGA gavo tris kartus mažiau prašymų. Į fondą daugiau žmonių ėmė kreiptis ir todėl, kad nuo 2007 metų birželio FGA pagerino žalos atlyginimo vairuotojams sąlygas. Dabar nukentėjusieji turi visą pusmetį laiko kreiptis į fondą ir jis atlygina visą žalą. Anksčiau būdavo padengiami tik didesni nei 300 eurų (1000 Lt) gyvūnų padaryti nuostoliai.

* * *

Rita Stankevičiūtė, LR spec. korespondentė Vašingtone (JAV)

Ar atsitrenksi į medį, ar į laukinį gyvūną – JAV valdžiai skirtumo nėra, nes avarijoje patirtus nuostolius padengia draudimas. Jei vairuotojas nebuvo apsidraudęs, jam lieka žuvęs gyvūnas, kurį, beje, leidžiama parsivežti ir vėliau suvartoti.

Tačiau Jungtinėse Valstijose pasitaiko atvejų, kai nukentėjusieji sugeba teisme įrodyti valdžios kaltę dėl laukinio gyvūno sukeltos avarijos ir išsireikalauti milžiniškas sumas.

Pavyzdžiui, 8,6 mln. dolerių (beveik 20 mln. litų), kaip praėjusį pavasarį nutiko Kalifornijoje.

Adamas Rodgersas vakare važiavo savo motociklu Ramiojo vandenyno pakrantės greitkeliu, kai į kelią išbėgo šernas. Po susidūrimo vyras keletą mėnesių buvo ištiktas komos ir net atsigavęs liko prirakintas invalido vežimėlyje.

A.Rodgerso žmona padavė į teismą valstijos Susisiekimo departamentą. Valdžia buvo apkaltinta žinojusi, jog toje vietoje šernai kerta kelią norėdami paėsti šalia kelio pasėtų augalų, tačiau nesiteikė pastatyti jokių perspėjančių ženklų.

Advokatams pavyko įrodyti, kad šernų problemą kelyje sukėlė pati Kalifornijos valstija. Nors Amerikoje valstybė retai laikoma atsakinga už laukinius gyvūnus, teismas paskyrė A.Rodgersui 5 mln. dolerių už sudėtingą gydymą ir dar 3,6 mln. dolerių už patirtą žalą bei prarastą uždarbį.