Statistikos departamentas praneša, kad trečiąjį šių metų
ketvirtį, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bedarbių buvo 228,1
tūkst., arba tik 5 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Per metus
nedarbo lygis išaugo 2,3 karto.
Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, trečiąjį šių
metų ketvirtį žemiausias nedarbo lygis buvo Lietuvoje (13,8 proc.),
o aukščiausias - Latvijoje (18,4 proc.), Estijoje - 14,6 procento.
Per ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje beveik nepakito, Latvijoje
išaugo 1,7, o Estijoje - 1,1 procentinio punkto.
Sparčiai didėja jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbas. Trečiąjį
ketvirtį 53 tūkst., arba kas dešimtas jaunas žmogus, buvo bedarbis.
Prieš metus jaunų bedarbių buvo 26 tūkst., arba du kartus mažiau.
Jaunimo nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį išaugo iki 33,3 proc.
Per ketvirtį jaunimo nedarbo lygis padidėjo 3,7 procentinio punkto,
o per metus - 2,2 karto. Žemiausias (6,9 proc.) jaunimo nedarbo
lygis buvo antrąjį 2007 m. ketvirtį.
Nors jaunų bedarbių prieš metus buvo du kartus mažiau (26
tūkst.) nei trečiąjį 2009 m. ketvirtį, tačiau su aukštuoju
išsilavinimu jų buvo tiek pat, atitinkamai 7,4 ir 7,8 tūkst.
Pirmąjį 2009 m. ketvirtį tokių specialistų buvo 2,8 tūkst. Trečiąjį
2009 m. ketvirtį kas penktas jaunas žmogus, turintis aukštąjį
išsilavinimą, kas septintas - vidurinįjį ir kas devynioliktas -
pagrindinį išsilavinimą buvo bedarbis.
Vyrų nedarbo lygis didėja sparčiau nei moterų. Vyrų nedarbo
lygis nuo 6 proc. trečiąjį 2008 m. ketvirtį išaugo iki 17,3 proc.
(2,9 karto), o moterų - nuo 5,9 iki 10,3 proc. (1,7 karto). Antrąjį
2009 m. ketvirtį vyrų nedarbo lygis buvo 16,7, o moterų - 10,4
proc. Didesnį vyrų nedarbą lėmė spartus darbo apimties mažėjimas
pramonės ir statybos įmonėse ir dirbančių asmenų skaičiaus
mažėjimas šią veiklą vykdančiose įmonėse.
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį šalies ūkyje dirbo 1 mln. 424 tūkst.
15 metų ir vyresnių asmenų, ir jų skaičius, palyginti su antruoju
2009 m. ketvirčiu, beveik nepakito (padidėjo 1,9 tūkst., arba 0,1
proc., o per metus jų sumažėjo 113,4 tūkst., arba 7,4 proc.).
Per trečiąjį ketvirtį 7,1 tūkst. padaugėjo žmonių, dirbančių žemės
ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, prekyboje - 9 tūkst.,
profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse - 6,7 tūkst.
Per metus ypač (30 proc.) sumažėjo žmonių, dirbančių statybos -
nuo 167 tūkst. iki 117 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų
įmonėse - nuo 43 tūkst. iki 36 tūkst. (16 proc.), apdirbamojoje
gamyboje - nuo 262 tūkst. iki 223 tūkst. (15 proc.).
Trečiąjį šių metų ketvirtį padaugėjo samdomų darbuotojų,
dirbančių ne pagal darbo sutartis (terminuotas ar neterminuotas), o
pagal žodinį susitarimą. Statistikos departamento vertinimais,
tokių asmenų trečiąjį ketvirtį buvo 27 tūkst., arba 11 tūkst.
daugiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį. Daugiausia taip dirbo
apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio (po 8 tūkst.), taip pat
statybos, prekybos ir kituose sektoriuose.
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį užimtumo lygis sudarė 60,4 proc., per
ketvirtį jis padidėjo 0,1 procentinio punkto, o prieš metus
užimtumo lygis buvo 4,6 procentinio punkto didesnis. Trečiąjį 2009
m. ketvirtį vyrų užimtumo lygis buvo 59,6 proc., moterų - 61,2
proc. Per metus vyrų užimtumo lygis sumažėjo 7,9, moterų - 1,5
procentinio punkto.