Santykiai tarp Latvijos ir Švedijos įkaito rugpjūtį, kai vyriausybė nutarė sumažinti biudžetą tik 275 mln. latų vietoj žadėtų 500 mln. latų, primena „Biznes&Baltija“. Iš Švedijos premjero ir finansų ministro lūpų pasigirsdavo gana aštrių pasisakymų. Po to, kai tarptautinių kreditorių sąlygos buvo įgyvendintos ir priimtas 2010 m.biudžetas, švedų nepasitenkinimas peraugo į atlaidumą.
Į Latviją su vizitu atvyko Švedijos centrinio banko delegacija. Trečiadienį jo ekspertai susitiko su šalies premjeru Valdžiu Dombrovskiu.
„Mes kalbamės apie Latvijos stabilizacinę programą, greito ūkio atsigavimo galimybes ir kitų metų biudžetą“, - sakė premjeras po pirmojo susitikimo.
Tuo tarpu Švedijos centrinio banko tarybos pirmininkas J.Gernandtas, atsakydamas į klausimą dėl kreditavimo atnaujinimo Latvijoje, pastebėjo, kad tai Švedijos bankų asmeninis reikalas, tačiau pasėjo tam tikrą viltį. „Bankai spręs patys, kas jiems šiuo metu ekonomiškai naudinga, tačiau tikisi, kad tai padės Latvijai atstatyti ekonomiką. Centrinis bankas pritartų tokiam žingsniui“. J.Gernandtas pabrėžė, kad Latvijos biudžeto 2010 m. patvirtinimas buvo palankiai sutiktas Švedijoje.
„Nežinau, ar mūsų bankai regi tunelio gale šviesą, bet visi jos laukia kiekvieną dieną, ir niekas negali nuspėti, kada mes ją išvysime. Manau, kad ir patys bankai nežino, kada galės vėl tikėtis pelno“, - pastebėjo J.Gernandtas atsakydamas į klausimą, kada Švedijos bankams nebegrės didžiuliai nuostoliai Baltijos šalyse.
Švedija, Danija, Suomija ir Norvegija, visos kartu, yra antros didžiausios Latvijos kreditorės: iš Latvijai skirtos bendros 7,5 mlrd. eurų tarptautinės paskolos šių šalių dalis sudaro 1,8 mlrd. eurų.