Jei bendrovė atsidūrė ant bankroto ribos, neverta tikėtis valstybės pagalbos. Tokį įspūdį susidarė verslininkai, nutarę pertvarkyti įmones ir išsaugoti verslą bei darbo vietas.
Jau tapo įprasta, kad, restruktūrizuojamų įmonių kreditoriams patvirtinus gelbėjimosi planą, valstybės interesams atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) beveik visada planą apskundžia teismui.
Teismo skirti finansinių sunkumų turinčių įmonių administratoriai įtaria, kad valdininkai tingi pajudinti pirštą, todėl jiems patogiau leisti bendrovėms bankrutuoti.
Valdininkai nenori terliotis
Jei į bendrovės gelbėjimo planą įtraukiama galimybė atidėti nesumokėtų mokesčių mokėjimą, nurašyti delspinigius ar panašiai, VMI arba „Sodra“ tai traktuoja kaip valstybės pagalbą.
Pagal įstatymus tam būtinas Konkurencijos tarybos ir Europos Komisijos (EK) pritarimas.
„Kreipiantis į EK valdininkams reikėtų parašyti maždaug 50 puslapių raštą anglų kalba. Gali būti, kad jie nenori vargintis. Todėl valdininkams būtų patogiau, jei įmonė bankrutuotų ir jos gelbėti nereikėtų“, – sakė pertvarkomų bendrovių administratorius Kęstutis Butkus.
Jis mano, kad valstybės tarnautojai vis dar nesupranta, kaip šaliai šiuo metu svarbu išsaugoti kuo daugiau darbo vietų.
„Nuo seno valdžios kabinetuose vyrauja nuomonė, kad įmonių restruktūrizavimas gali virsti apgavyste.
Dabar valdininkai prieš kelerius metus išgelbėtą „Panevėžio stiklą“ rodo kaip sėkmingos restruktūrizacijos pavyzdį. Tačiau jie pamiršta, kad „Sodra“ ir VMI tuomet balsavo prieš 500 darbuotojų turinčios bendrovės gelbėjimą“, – kalbėjo K.Butkus.
Atsakymas ateina negreitai
Pertvarkomas įmones prižiūrintys administratoriai mano, kad šalies valdininkai yra per daug priekabūs.
„Jie kiekvieną menkiausią nuolaidą laiko valstybės pagalba, dėl kurios reikia kreiptis į Briuselį. Į šį procesą galėtų būti žvelgiama paprasčiau, tačiau žmonėms trūksta drąsos“, – sakė K.Butkus.
Įmonių bankroto valdymo departamento vadovas Virginijus Narvilas sakė, kad atsakymo iš Briuselio gali tekti palaukti nuo pusmečio iki metų.
„Sunkumų turinčiai įmonei svarbi kiekviena diena. Būtinybė laukti atsakymo vos ne metus vilkina restruktūrizavimo procesą“, – teigė V.Narvilas.
Sutikimą turintys duoti Konkurencijos tarybos atstovai pataria bandyti apsieiti be valstybės pagalbos. Jei yra galimybė, geriau parduoti turtą ir atsiskaityti su valstybe. Tada nereikės terliotis su valdininkais.
Apskundė statybų bendrovę
Viena pirmųjų restruktūrizavimo procesą per šį sunkmetį pradėjusi statybų kompanija „Ranga IV“ dabar laukia teismų su VMI baigties.
Mokesčių inspekcija apskundė „Rangos IV“ gelbėjimo planą ne tik todėl, kad jis patvirtintas negavus Europos Komisijos sutikimo.
VMI mano, kad kreditorių patvirtintame plane numatytų priemonių nepakanka išsaugoti įmonės veiklą ir sumokėti skolas. Jis esą prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.
„Toks valstybės elgesys nesuprantamas. „Ranga IV“ išsaugojo daugiau nei 300 darbo vietų, moka mokesčius. Kitu atveju mūsų darbuotojai būtų priversti eiti į darbo biržą ir gyventi iš pašalpų“, – stebėjosi įmonės atstovas Darius Babickas.
„VMI teismui skundžia tik nepagrįstus įmonių gelbėjimo planus. Europos Komisijos pritarimas būtinas tik manant, kad parama įmonei gali iškreipti rinką, tačiau ne visais atvejais“, – aiškino VMI atstovas spaudai Darius Buta.
* * *
Siūlo naują įstatymą
* Vakar Vyriausybė patvirtino naują įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Jei jam pritars Seimas, verslo gelbėjimo procedūros bus paprastesnės.
* „Tačiau jei valdininkų požiūris nepasikeis, naujas įstatymas turintiesiems skolų valstybei gali ir nepadėti“, – teigė restruktūrizuojamų įmonių administratorius Aurimas Valaitis.
* Ūkio ministerija siūlo, kad norint pradėti gelbėjimo procedūrą teismui nereikės gauti kreditorių sutikimo. Užteks motyvuoto bendrovės savininkų prašymo.
* Dviejų trečdalių kreditorių pritarimą reikės gauti tik parengus gelbėjimo planą. Anksčiau tam reikėjo trijų ketvirtadalių balsų.
* Nuo 2001 m. liepos iki 2009 m. spalio pabaigos restruktūrizavimo bylos buvo iškeltos 87 įmonėms, iš jų 35 jau yra pasibaigusios.
* Sėkmingai restruktūrizuotos 5 įmonės, dėl vienokių ar kitokių priežasčių restruktūrizavimo bylos nutrauktos 30 įmonių.