Šie trys centrai bus atsakingi už veiklos taisyklių derinimą įvairiose šalyse, taip pat jie spręs kilusius tarp šalių ginčus ir koordinuos jų veiksmus krizės laikotarpiu. Jeigu Europos Parlamentas pritars naujosioms taisyklėms, trys priežiūros tarnybos turėtų pradėti veikti kitais metais.
Pati sistema buvo parengta dar rugsėjį, bet šalims niekaip nesisekė jos suderinti dėl prieštaravimų, kilusių tarp šalių ministrų.
Pagrindinė oponentė buvo Didžioji Britanija - ji pasisakė prieš reguliavimo centro perkėlimą iš nacionalinio lygio į viršnacionalinį ir norėjo gauti garantijų, kad ant mokesčių mokėtojų pečių neužguls papildoma našta, pavyzdžiui, bankų išpirkimo finansavimas.
Galiausiai Londonui pavyko pasiekti, kad dalis Europos Komisijos valdininkų funkcijų būtų perduota finansų ministrams, pavyzdžiui, nacionalinės tarnybos informuos apie krizės simptomus ir finansų sistemoje kilusias problemas.
Ministrai taip pat priėmė Londono pataisą dėl nacionalinio reguliavimo išsaugojimo, tuo atveju, jeigu jis nesusijęs su antikrizinėmis priemonėmis. Ir dar - jeigu nacionalinės institucijos nesutiks su reguliavimo tarnybų sprendimais, jos galės apskųsti juos Europos teisme.
Naujosios sistemos, pateiktos Europos Parlamentui svarstyti, dėka finansinės kontrolės sistema taps labiau centralizuota, teigia Prancūzijos finansų ministrė Kristina Lagard (Christine Lagarde).