Tačiau, jeigu „NDX energija“ būtų pardavusi VST ir nesivėlusi
į LEO LT kūrimą, jos sąskaitą būtų pastorinę keli milijardai
litų, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„NDX energija“ 2008-ųjų gegužę steigiant LEO LT įnešė
97,1 proc. VST akcijų paketą, už kurį 2003 metais privatizuodama
įmonę ir supirkdama smulkiųjų akcininkų akcijas buvo sumokėjusi
apie 680 mln. litų.
Pasak Investuotojų asociacijos valdybos nario Vytauto Plunksnio,
„NDX energija“ į VST investuotus 680 mln. litų buvo atsiėmusi jau
prieš LEO LT sukūrimą - VST per tą laiką, kol priklausė
„Maximos“ savininkams, įvairiais būdais šeimininkams išmokėjo
apie 700 mln. litų.
„NDX energija“, pirkdama VST, apie 30 proc. pirkinio (maždaug 200
mln. litų) finansavo savo lėšomis, apie 70 proc. skolinosi iš
bankų.
Tačiau, V.Plunksnio vertinimais, palyginti su 2007 metais, galima
sakyti, kad „NDX energija“ patyrė milijardinių nuostolių - tuomet
įmonę buvo galima parduoti už 2-3 mlrd. litų.
Jei LEO LT apskritai nebūtų sukurta ir VST toliau priklausytų
„NDX energijai“, V.Plunksnio vertinimu, dėl pasikeitusių aplinkybių
VST vertė dabar tikrai būtų gerokai mažesnė nei 2 mlrd. litų.
Pagal Vyriausybės ir „NDX energijos“ penktadienį pasirašytą
sutartį, „NDX energijai“ iš LEO LT sąskaitos buvo pervesta 680
mln. litų, o Vyriausybei atitiko 38,3 proc. LEO LT akcijų, kurias
valdė „NDX energija“.
Vienintele LEO LT akcininkė liko ją likviduoti apsisprendusi
valstybė.