Pagal dabar galiojantį statybos reglamentą, su tokiais reikalavimais susidurs kiekvienas, sumanęs, pavyzdžiui, laikančiojoje daugiabučio sienoje iškirsti langą, paplatinti duris, nes pro jas netelpa neįgaliojo vežimėlis. Kad gautų leidimą, iš valstybės prievarta turės pirkti ar nuomoti žemės sklypo dalį. Tiesa, to daryti nereikės, jei sklypas po daugiabučiu nesuformuotas.
Nusipirkęs butus viename iš daugiabučių sostinės Naujamiestyje ir nusprendęs juos sujungti Š.Mardosa neįsivaizdavo, į kokią biurokratinę karuselę bus įsuktas dėl paprasčiausios skylės namo perdangoje.
Jau tris mėnesius vilnietis kartu su rekonstrukcijos projektą rengiančiu architektu Audroniu Vydžiumi mina Vilniaus savivaldybės ir apskrities valdininkų slenksčius rašydami prašymus, gaudami neigiamus atsakymus ir vis naujas užduotis.
„Jaučiuosi kaip Eglė žalčių karalienė, kuri, atlikusi vieną užduotį, gauna dar sunkesnę ir absurdiškesnę.
Nors niekas man negali paaiškinti, ką bendra turi skylė perdangoje tarp man priklausančių butų ir dalis žemės sklypo po daugiabučiu, kurį buvau priverstas 99 metams išsinuomoti, mat kitaip negaučiau leidimo rekonstrukcijai“, - gūžčiojo pečiais Š.Mardosa.
Sklypas - ne nauda, o našta
Pasirodo, visa bėda, jog po daugiabučiu yra suformuotas sklypas. Jei jo nebūtų, nebūtų ir vargo. Nereikėtų ieškoti sklypo bendraturčių, gauti jų sutikimo, pirkti ar nuomoti žemės.
Valdininkai Š.Mardosai nurodė, jog šis sklypas turi du savininkus - vieną fizinį asmenį ir valstybę - bei du sklypo nuomotojus. Ir pasiuntė jų ieškoti, nes rekonstrukcijai reikia bendraturčių sutikimo.
„Pirmiausia tapau sekliu ir ilgai ieškojau tų žmonių.
Rasti nelengva, nes Registrų centras pateikia tik bendraturčių vardus, pavardes ir asmens kodus. Šiaip taip tuos žmones radau, gavau jų sutikimą“, - pasakojo Š.Mardosa.
Tačiau iš valstybės, šiuo atveju iš jai atstovaujančios Vilniaus apskrities administracijos, jis gavo neigiamą atsakymą ir pasiūlymą pirmiausia išsinuomoti ar įsigyti jam priklausančią žemės dalį.
Mat, kaip numatyta Vyriausybės nutarime, sutikimas statyti ar rekonstruoti valstybinėje žemėje gali būti išduodamas tik žemės sklypo ar jo dalies nuomininkui.
Leidimo laukti teks ilgai
„Apskrities valdininkai neslepia, jog nuomos sutarties sudarymo procedūra gali užtrukti keturis ar penkis mėnesius, o kol sulauksime rekonstrukcijos leidimo, ir visi metai praeis.
Ar žmogus gali šitiek laiko gaišti, kad gautų leidimą perdangoje išmušti dviejų kvadratinių metrų ploto skylę vidiniams laiptams, ir ką tai turi bendra su žemės sklypu?!“ - retoriškai klausė architektas A.Vydžius.
Šitoks biurokratizmas, pasak jo, žmones varo į neviltį ir skatina savavališkai statyti.
Tokia rekonstrukcija, nors ir susijusi su laikančiosiomis namo konstrukcijomis, nekeičia nei statinio ploto, nei tūrio. Todėl visiškai nelogiška ją sieti su žemės sklypu.
Kas kita, jeigu rekonstruojant keičiamas bendras pastato ir sklypo santykis, atsiranda naujų patalpų.
„Kodėl žmogus prievartaujamas įsigyti tą žemės dalį? Manau, kad tai - tiesiog valstybinis reketas“, - žodžių į vatą nevyniojo architektas.
Įdomiausia, kad patys savivaldybės valdininkai, pasak A.Vydžiaus, sutinka, jog reikalavimai nelogiški.
Anksčiau jie vadovavosi sveiko proto kriterijumi ir tokio pobūdžio rekonstrukcijai leidimus išduodavo nesiuntinėdami pirkti ar nuomoti žemės.
Bet dabar, matyt, atleidimų iš darbo vajaus akivaizdoje tapo ypač atsargūs, baksnoja į galiojančius statybos reglamentus ir nieko nenori girdėti.
O juk tereikia aplinkos ministro įsakymu pataisyti reglamentą ir šalia daugybės jame numatytų išimčių įrašyti dar vieną: žemės sklypo bendraturčių sutikimo nereikia, kai nekeičiami pagrindiniai statinio matmenys.
Inicijuos reglamento pataisą
Kad tokia pataisa būtina, neabejoja ir Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis.
„Nėra jokio loginio pagrindo atskirų patalpų rekonstrukciją sieti su žemės sklypu, jei nekeičiami pagrindiniai statinio matmenys.
Todėl reglamente būtina aiškiai atskirti statinio rekonstrukciją nuo jo dalies rekonstrukcijos, kai nekeičiami esminiai statinio parametrai.
Aš būtinai inicijuosiu tokį reglamento pakeitimą“, - žadėjo V.Jonaitis.
Anot jo, valstybė siekia po daugiabučiais suformuoti sklypus ir teises bei pareigas naudotis jais perduoti gyventojams.
Tuomet bendros nuosavybės teise jiems priklausančiu žemės sklypu, kur kiekvienam bendraturčiui tenka dalis, atitinkanti jo turimą patalpų plotą, gyventojai ar jų bendrija gali naudotis savo nuožiūra: įrengti automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelių ar kitaip panaudoti žemės sklypą.
Kartu gyventojams siekiama perduoti šių teritorijų priežiūrą ir apmokestinti naudojimąsi žemės sklypu.
Gyventojai, tapę faktiniais žemės naudotojais, moka žemės nuomos mokestį. Tačiau jokios prievartos gyventojams pirkti ar nuomoti žemės nėra. Yra sudaryta tik galimybė.
Jie reikalauja, mes nuomojame
Juozas Zinkevičius, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius:
„Ką bendra turi skylė lubose ir žemės sklypas? Klauskite ne manęs, o leidimus išduodančių savivaldybės valdininkų. Jie reikalauja, o mes duodame sutikimus nuomoti ar pirkti valstybės žemę.
Buvo visiškas absurdas, kai nuomotis ar pirkti žemę žmonės buvo siunčiami vien tik dėl to, kad nori pastate iškirsti langą. Mums pavyko savivaldybei įrodyti, kad valstybės žemė nuo to nenukenčia.
Anksčiau per savaitę sulaukdavome daugybės prašymų nuomotis ar pirkti valstybės žemę. Dabar, krizės metu, ką nors statančių ar rekonstruojančių gerokai mažiau. Tačiau vis tiek žemės įsigijimo procedūros užtrunka iki keturių ar penkių mėnesių.
Žemė perkama ar nuomojama remiantis žemės vertės žemėlapiais. Pavyzdžiui, metinis nuomos mokestis gali siekti iki 4 proc. sklypo vidutinės rinkos vertės.
Žemės pardavimo kaina labai skiriasi atsižvelgiant į zoną, kurioje yra tas sklypas.
Žemės sklypai po daugiabučiais turi būti formuojami ir iniciatyvos turėtų imtis patys gyventojai. Tuo daugiausia rūpinasi daugiabučių namų gyventojų bendrijos. Bet šiaip tai tikrai nėra masinis reiškinys.“
Yra paprastesnė išeitis
Dangyras Žukauskas, Aplinkos ministerijos Projektavimo normavimo skyriaus vedėjas:
„Logiška, kad, esant sklypui, turi būti ir jo nuomotojai ar bendrasavininkiai. Taip pat kaip ir kitų daugiabučio bendro naudojimo patalpų, kurios bendros nuosavybės teise priklauso namo gyventojams.
Tačiau sutinku, kad taip verčiamas įsigyti žemę žmogus reaguoja priešiškai ir reikalavimą priima kaip biurokratinę kliūtį.
Valstybė siekia, kad sklypai po daugiabučiais būtų formuojami. Galbūt tai - viena priemonių tą pasiekti?
Statybos įstatyme yra numatyta dar viena galimybė - sutartis su sklypo savininku dėl naudojimosi sklypu statybos metu. Kodėl žmogui niekas nepasiūlo šios, paprastesnės, išeities?“