Nobelio fondui, pradėjusiam veikti 1901-aisiais, atiteko milžiniški jo sumanytojo turtai – 31 milijonas Švedijos kronų. Dabar tai atitiktų 518 mln. litų.
A.Nobelis testamentu paskelbė: „Kapitalą investuoti į saugius vertybinius popierius, o gautą pelną kasmet išdalyti“. Dėl dalybų niekas nesiginčija, tačiau fondo valdytojų sugebėjimai investuoti kelia abejonių.
Vertė gerokai sumenko
Stokholme įsikūrusio fondo pastate – nekokios nuotaikos. Mat išvengti finansų krizės nepavyko.
„Perskrodėme jūrą burlaiviu per pačią audrą, tačiau šiek tiek vandens pateko ant denio“, – jūrininkų žargonu padėtį paaiškino fondo direktorius ir vieno paskutinių A.Nobelio asistentų anūkas Michaelis Sohlmanas.
Jau ne paslaptis, kad pernai fondas neteko 20 procentų savo vertės. Šįmet, anot direktoriaus, pelno vargu ar galima tikėtis.
Viską puikiausiai parodo skaičiai: 2007-ųjų pabaigoje Nobelio fondas buvo sukaupęs 3,4 mlrd. Švedijos kronų (dabartiniu kursu – 1,119 mlrd. litų), tuo tarpu 2008-iesiems baigiantis – jau tik 2,83 milijardo kronų (0,9 mlrd. litų).
Nepaiso paskutinio noro
A.Nobelis, testamente įrašęs reikalavimą investuoti į patikimus vertybinius popierius, norėjo, kad jo turtas liktų saugus. Tačiau paveldėtojai jo pageidavimą interpretuoja kitaip.
„Mes investuojame į visus vertybinių popierių segmentus“, – pripažino fondo direktoriaus pavaduotojas Ake Alteusas.
Praėjusių metų pabaigoje net 52 procentai visų lėšų buvo sukištos ne į vyriausybių obligacijas, bet į akcijas.
Kone ketvirtis pinigų investuota į rizikos kapitalo ir privačius investicijų fondus. Tik 24 procentus investicijų galima pripažinti iš tiesų saugiomis.
Švedai žaidžia su ugnimi
„Akcijų dalis investicijų portfelyje pernelyg didelė“, – tokį verdiktą paskelbė Jenos (Vokietija) universiteto profesorius Olafas Werneris. Anot jo, būtų normalu, jei ji siektų iki 30 proc.
Tačiau 2007-aisiais į akcijas Nobelio fondas buvo investavęs net 67 proc. lėšų. Tiesa, ramiais laikais akcijos duodavo nemažai pelno, ką jau kalbėti apie dividendus. Bet per krizę tokios investicijos – pažeidžiamos.
Antai Frankfurto akcijų biržos indeksas nuo 2008-ųjų neteko apie 40 proc. savo vertės. Vadinasi, vidutiniškai tiek sumažėjo investavusių į joje kotiruojamas bendroves lėšos.
„Fondams tokie svyravimai – siaubingi. Tačiau elgiantis racionaliai ir investuojant saugiai visuomet galima tikėtis nedidelio pelno – 4-6 proc. per metus“, – aiškino O.Werneris.
Nobelio fondo valdytojai ne kartą buvo nusvilę. Antai 2002-aisiais jų investicijų vertė per metus sumažėjo 21 proc. Vėliau buvo pelningi metai, tačiau 2005-aisiais vėl užfiksuotas 24,5 proc. krytis.
Nejaugi švedai linkę žaisti su ugnimi? Kitaip sunku paaiškinti, kodėl per pastarąjį šimtmetį ne kartą buvo keičiamos fondo investavimo taisyklės.
Nuo 1953 metų leista A.Nobelio palikimą investuoti į akcijas ir nekilnojamąjį turtą. Nuo 2000 metų premijas galima išmokėti ne tik iš palūkanų ir dividendų, bet ir pajamų, gautų pardavus vertybinius popierius.
Premijos nuolat auga
Tiesa, kol kas Nobelio premijos laureatams kasmet išmokamos vis didesnės premijos.
Pavyzdžiui, 1981-aisiais jie gavo po milijoną Švedijos kronų. Praėjus porai dešimtmečių – jau dešimt kartų daugiau.
Žadama šįmet įteikti daugiau nei 10 mln. Švedijos kronų (3,19 mln. litų) čekiai. Tokį turėtų gauti ir Taikos premijos laureatas JAV prezidentas Barackas Obama.