„Šalies skola pasiekė 300 mlrd. eurų, tai didžiausias lygis per visą šiuolaikinę Graikijos istoriją“, - sakė F.Sahinidis kalbėdamas Graikijos parlamente.
Anksčiau vyriausybė prognozavo, kad šių metų valstybės skola sieks 113 proc. BVP.
Graikija pasirodė esanti „silpnoji euro zonos grandis“ po to, kai dėl pasaulio krizės gerokai išaugo biudžeto deficitas ir skola, o šalies vyriausybė faktiškai atsisakė energingų priemonių situacijai stabilizuoti.
Per praėjusias dvi dienas Graikijos vertybinių popierių rinka smuko 9 proc., o tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ Graikijos skolinimosi reitingą sumažino nuo „A-“ iki mažiausio euro zonoje - „BBB+“ su „neigiama“ perspektyva. Kita reitingų agentūra „Standard & Poor's“ perspėjo, kad Graikijos suverenus reitingas gali būti sumažintas dėl didžiulės valstybės skolos.
Po šių reitingų agentūrų pranešimų rinkose vis netyla kalbos apie galimą šalies skolinių įsipareigojimų nevykdymą.
Siekdamas nuraminti investuotojus Graikijos finansų ministras Georgio Papaconstantinou ketvirtadienį interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė nematąs „jokių rizikų, kad Graikija neįvykdys savo skolinių įsipareigojimų“.
„Vyriausybė padarys viską, kad įtikintų šalies piliečius ir akcijų rinkas, jog juda teisinga kryptimi', - sakė jis.