Išjungtas televizorius – 4 vatai. Išjungta indaplovė – 4 vatai. Stacionarus kompiuteris su monitoriumi, kurio nenaudojau jau porą metų – 15 vatų. DVD grotuvas – 4 vatai. Nešiojamasis kompiuteris – 6 vatai.
Paaiškėjo, kad kiekvienas namuose esantis modernus buitinis prietaisas net ir išjungtas, bet su elektros lizde paliktu kištuku vidutiniškai naudoja 4 vatus energijos. Smulkmena? Ne, labai daug.
Jau po poros savaičių elektra turėtų pabrangti ketvirtadaliu. Vidutinė šeima kiekvieną mėnesį už elektrą atseikės apie 20 litų daugiau.
O mano namuose veltui teka upeliai elektros – po vieną kilovatvalandę (kWh) per parą. Tai tas pats, kaip dieną ir naktį laikyti įjungtą 40 vatų lemputę. Dėl to mano sąskaita už elektrą kiekvieną mėnesį išauga bent 10 litų.
Galima išmatuoti sąnaudas
Prieš kelerius metus, kad nuraminčiau sąžinę, regis, padariau viską, kad tik mažiau mokėčiau už elektrą ir, kaip dabar madinga sakyti, palikčiau mažesnį CO2 pėdsaką.
Namuose visas lemputes pakeičiau energiją taupančiomis, investavau į A energetinio efektyvumo klasės buitinę techniką, ištraukiau iš kištukinių lizdų mobiliųjų telefonų kroviklius. Kiekvieną vakarą iš elektros tinklo išjungiu interneto modemą su belaidžio ryšio prieiga bei nešiojamąjį kompiuterį.
Bet praėjusią savaitę atlikau eksperimentą. Namo parsinešiau elektros sąnaudas matuojantį prietaisą „PM300 Etech“ ir ėmiau matuoti viską iš eilės.
Tai paprastas įrenginys – įkiši jį į elektros lizdą, o į šio įrenginio lizdą įjungi prietaiso, kurio energijos sąnaudas nori išmatuoti, kištuką. Ekrane įsižiebia skaičiai, rodantys prietaiso elektros sąnaudas ir laiką.
Elektra švaistoma vėjais
Įvertinau tik išjungtą indaplovę, skalbyklę, džiovyklę, DVD grotuvą ir stacionarų kompiuterį su monitoriumi. Taigi 5 prietaisus. Ir savo akimis nepatikėjau, kai elektros matavimo prietaiso ekrane degė ne nulis, o 4 W, 6 W ar net 11 W. Betgi jie išjungti!
Vien skalbyklė, įjungta į elektros tinklą, nors ir neveikianti, per mėnesį sunaudoja 2,8 kilovatvalandės elektros energijos. Tai kainuoja apie litą.
Skalbti drabužius tris kartus per mėnesį jums kainuos lygiai tiek pat, nes prietaisas parodė, jog vienam skalbimui sunaudojau 0,84 kilovatvalandės elektros energijos.
Negalėjau pamatuoti viryklės, orkaitės, gartraukio, oro kondicionieriaus. Bet dabar neabejoju, kad ir šie įrenginiai po truputį suka elektros skaitiklio diską.
Pikčiausia, kad kai kurių prietaisų – kompiuterio ar oro kondicionieriaus – jau porą metų nebuvau įjungęs, o per visus šiuos metus filmus per DVD grotuvą žiūrėjau gal tik 5 kartus.
Sakytume, kad vienas išjungtas, bet į elektros tinklą įkištas prietaisas naudoja vidutiniškai 4 vatus, o dešimt tokių prietaisų naudoja 40 vatų. O tai yra maždaug 1 kilovatvalandė per dieną ir 10 litų papildomų išlaidų kiekvieną mėnesį.
Ar verta išjungti?
Į šią kainą dar sąmoningai neįtraukiau dviejų budinčiuoju režimu paliktų televizorių (nes juos nesunku išjungti) ir mobiliojo ryšio kroviklių, kurių lizde nepalieku. Bet išsiaiškinau, kad gana senas kineskopinis televizorius nevertas jungiklio paspaudimo. Budinčiuoju režimu jis naudoja 1 vatą, tai yra 25 centai per mėnesį.
Bet kitas, mažesnis, kineskopinis televizorius miegamajame ne toks tobulas – budinčiuoju režimu jis naudoja 4 vatus. Deja, paspaudus mygtuką ir jį išjungus, elektros sąnaudos lieka tos pačios – 4 vatai.
Taigi reikėtų kaskart ištraukti kištuką iš elektros lizdo. Bet vien tam, kad galėčiau pamatuoti šio prietaiso elektros sąnaudas, turėjau stumti spintą. Gal nevargsiu dėl to lito.
O štai kaimyno televizorius – naujo modelio skystųjų kristalų (LCD). Jis budinčiuoju režimu naudoja net 11 vatų. O mygtuko, kuriuo galima būtų šį prietaisą išjungti, išvis nėra.
Elektrą ryja ne visi
Tuo tarpu telefonų kroviklių įtaka elektros sąnaudoms gerokai pervertinama – net trys vienu metu įjungti tokie prietaisai nenaudojo nė vieno vato elektros energijos, o kraunant telefono bateriją naudojo vos 4 vatus.
Tikrai nėra reikalo iš elektros lizdo nuolat ištraukti duonos skrudintuvo, virdulio ar stalinės lempos. Šie prietaisai elektros šiaip sau nenaudoja.
Dar viena džiugi žinia – dauguma prietaisų sunaudoja gerokai mažiau elektros energijos, nei deklaruoja jų gamintojai.
Pavyzdžiui, paprastas 2 kilovatų galios elektrinis virdulys naudojo 1,8 kW energijos, 170 vatų televizoriaus vidutinės sąnaudos siekia 100 vatų ir net elektros lempučių energijos sąnaudos yra šiek tiek mažesnės nei ant dėžutės nurodytas jų galingumas.
Vieną kartą išplauti indus indaplovėje ekonominiu režimu man kainavo apie 50 centų. Išskalbęs drabužius skalbyklėje energiją taupančiu režimu išleidau apie 35 centus, o juos išdžiovinus elektrinėje džiovyklėje ši suma išaugo net tris kartus.
Kiekvieną rytą išsivirti du puodelius arbatos ir pasiskrudinti duonos kainuoja 3-4 centus.
Televizija – brangi pramoga
Kiekvieną vakarą nuo 18 val. iki vidurnakčio spoksoti televizorių atsieina 25 centus: 8-10 litų per mėnesį. Tai daugiau nei 10 proc. visų išlaidų už elektrą.
Juk taip elgiasi nemažai šeimų – įjungia televizorių vos grįžę iš darbo ir jį išjungia tik prieš eidami miegoti.
Bet mano televizoriaus sąnaudos – 100 vatų, o štai kaimyno skystųjų kristalų (LCD) televizorius sunaudoja apie 150 vatų, tad jis vien už malonumą vakarais žiūrėti televizorių pakloja 12-15 litų per mėnesį.
Įvairiose Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad daugiausia elektros namuose sunaudoja šaldytuvas ir šviestuvai. Sumažinti išlaidas šaldytuvui galima nebent prietaisą pakeitus nauju, efektyvesniu.
Net neabejoju, kad namuose gaminančios šeimos bent 10 proc. visos elektros energijos sunaudoja ruošdamos valgį ant elektrinių viryklių ir orkaitėse, nereikia pamiršti ir gartraukio.
Nepakanka išjungti
Maža to, kiekvieną dieną vakare palikdamas savo darbo vietą sąžiningai išjungiu savo kompiuterį. Na, ir kas?
Išmatavau – išjungtas kompiuteris su monitoriumi net ne budinčiuoju režimu naudoja 15 vatų elektros energijos.
Viename aukšte yra apie 30 kompiuterių. Teoriškai 8 valandas per parą jie veikia, bet kai neveikia, per mėnesį sunaudoja per 200 kilovatvalandžių elektros energijos. O tai beveik 100 litų naujomis elektros kainomis.
Verta atlikti reviziją
Elektros prietaisai iš tiesų naudoja energiją ir tuomet, kai yra išjungti, nes jų įtampos transformatorius vis tiek yra įjungtas į tinklą. Geriausias būdas nustatyti, kiek elektros sunaudojama veltui – namuose išjungti visus prietaisus ir pažiūrėti, kiek pasikeitė elektros skaitiklio rodmenys per valandą. Gali paaiškėti labai įdomių dalykų.
„Paaiškėja, kad elektra naudojama netgi tada, kai nė vienas prietaisas neįjungtas į elektros lizdą. Taip gali atsitikti dėl nesutvarkytos elektros instaliacijos.
O gali būti, kad kaimynas už sienos naudojasi elektros lizdu, kuris suka jūsų buto skaitiklį“, – tvirtino bendrovės „Energita“ direktorius Gintautas Balčiūnas.
Ši bendrovė parduoda specialius prietaisus, kurie leidžia stebėti didelių įmonių elektros energijos sąnaudas, jas optimizuoti.
Be to, „Energita“ gyventojams siūlo įsigyti elektrą taupančius prietaisus, paplitusius Didžiojoje Britanijoje ir kitose Europos šalyse, kur žmonės jau seniau suvokė, kaip svarbu taupyti.
„Šis energijos taupymo prietaisas sumažina daugelio buitinių prietaisų elektros sąnaudas. Jis kompensuoja energijos nuostolius, kuriuos įrenginiai patiria, kai yra nuolat įjungiami ir išjungiami.
Išduosiu paslaptį: taupiausioje A++ klasės buitinėje technikoje tokie komponentai, tik mažesni, jau yra sumontuoti ir padeda taupyti elektrą“, – aiškino bendrovės „Energita“ vadovas.
Lemputės lemia ne viską
Namuose atlikdamas eksperimentą negalėjau išmatuoti, kiek elektros sunaudoju savo būstui apšviesti. Juk šviestuvai neturi kištukų. Tačiau Europoje atlikti tyrimai rodo, kad apšvietimui tenka net iki penktadalio visų energijos sąnaudų.
Šis būdas sutaupyti elektros energiją yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių, nors jam reikia nemažų investicijų – geros kompaktinės energiją taupančios lemputės nepigios ir pakeisti jas visame bute gali kainuoti per 100 litų.
Tačiau specialistai įsitikinę, kad lemputės lemia ne viską.
„Be abejonės, energiją taupančios lemputės yra efektyvios, bet jų neapsimoka keisti ten, kur šviesa įžiebiama vos kelioms minutėms per dieną.
Be to, jei laikytume, kad saulė yra tobulas ir sveikiausias šviesos šaltinis, kaitrinės lemputės šviesa nedaug nusileidžia saulės šviesos parametrams.
O štai energiją taupančios lemputės spinduliuoja ne visą šviesos spektrą, todėl veidrodyje save galime išvysti kitokiomis spalvomis, nei yra iš tikrųjų“, – tvirtino šviestuvais prekiaujančios bendrovės „Gaudrė“ direktorius Vladas Rinkevičius.
Jauki ir taupi prieblanda
Anot V.Rinkevičiaus, kol kas niekas netyrė šviesos poveikio sveikatai.
„Tačiau teko girdėti tokią ironišką mintį, kad kaitrines lemputes, kurias uždraudė Europos Sąjunga, netrukus galėsime pirkti vaistinėse su gydytojo receptu“, – juokėsi „Gaudrės“ direktorius.
Anot jo, apšvietimo išlaidas galima sumažinti ir kitais būdais – svarbu nuolat valyti šviestuvus, nes dulkės gali net trečdaliu sumažinti šviesos srautą.
Be to, užuot pasirinkus vieną ryškią lempą visam kambariui, verčiau įsirengti daugiau smulkių ir ne tokių galingų šviesos šaltinių – prie pietų stalo, prie fotelio, kur skaitote, virš virtuvės stalviršio. O, pavyzdžiui, televizorių žiūrėti galima ir prieblandoje.
Toks prislopintas apšvietimas su paryškintomis detalėmis ne tik sukuria jaukią nuotaiką namuose, bet ir padeda sutaupyti elektros energijos.
„Svarbu šviestuvus pasirinkti ir išdėstyti protingai, pavyzdžiui, mūsų salone tokią paslaugą siūlo apšvietimo dizaineris“, – sakė „Gaudrės“ vadovas V.Rinkevičius.
Pirkėjams rūpi ekologija
Buitinės technikos gamintojai irgi nesnaudžia. A energijos klasė? Nieko ypatingo. Ją, ko gero, atitinka jau dauguma buitinių prietaisų. Įprastos skalės jau nebeužtenka. Štai A++ energijos klasė – rimtas laimėjimas.
Buitinės technikos gamintoja „Electrolux“ apskaičiavo, kad jos sukurti A+ prietaisai naudoja ketvirtadaliu mažiau elektros energijos, o A++ klasės prietaisai net perpus mažiau elektros, palyginti netgi su A energijos klasės prietaisais.
Verta brangiau mokėti už tuos itin energiją taupančius prietaisus, kurie namuose sunaudoja daugiausia elektros energijos – šaldytuvus, džiovykles, orkaites.
Anot bendrovės „Electrolux“ vadovo Lietuvoje Deimanto Kirlio, stiprėjančios aplinkosaugos idėjos neaplenkė ir kasdienės gyventojų buities.
Naujausių „Electrolux“ tyrimų duomenimis, 70 proc. pirkėjų Europoje pirmenybę teikia energiją taupantiems prietaisams ir dėl to yra pasiryžę keisti įprastus savo buitinės technikos pasirinkimo kriterijus.
* * *
Atlikite reviziją namuose
Patarimai tiems, kurie nežino, iš kur reikės rasti vidutiniškai 20 litų išaugusiai sąskaitai už pabrangusią elektros energiją, būtų labai paprasti.
* Pirmiausia nustatykite, kokie prietaisai veltui eikvoja elektros energiją namie. Tikrai tokių rasite. Ne tiek svarbu žinoti, kiek išjungtas prietaisas naudoja elektros energijos. Tiesiog išjunkite ir būsite ramūs.
* Verta investuoti į labai taupų, galbūt net A++ energijos klasės šaldytuvą. Jis – vienas didžiausių elektros rijikų, tad sutaupyti pavyks daugiau. Kiti prietaisai irgi reikšmingi, nors jų sąnaudos per mėnesį gerokai mažesnės.
* Kadangi labai didelė sąnaudų dalis tenka apšvietimui, verta investuoti į energiją taupančias lemputes. Bet nereikia persistengti. Lemputes apsimoka pakeisti tik ten, kur jos dega nuolat.
* Ten, kur apšvietimą įžiebiate vos kelioms minutėms per dieną – vonioje, sandėliuke, koridoriuje – keisti lempučių neverta. Be to, kaitrinės lemputės nėra toks didelis blogis. Jų šviesa daug malonesnė akims, natūralesnė ir neiškraipo spalvų, kai žiūrite į veidrodį.
* Nepatingėkite prietaisų, kuriuos naudojate retai, kartą per savaitę, ar kartą per mėnesį, išjungti iš elektros lizdo. Tai jums padės sutaupyti kur kas daugiau negu kas dieną du kartus nuspaudus televizoriaus jungiklį.
* Tiesą sakant, aš pats nesiruošiu kiekvieną kartą lįsti po virtuvės spintele, kad ištraukčiau iš lizdo indaplovės ar orkaitės kištuką.
* * *
Sutaupyti padeda ne tik lemputės
Vladas Rinkevičius, Apšvietimo sprendimus siūlančios bendrovės „Gaudrė“ direktorius
„Kaitrinės elektros lemputės nekaltos, kad žmonės netaupiai naudoja elektros energiją. Žinoma, kompaktinės taupiosios lemputės gerokai sumažina elektros sąnaudas, bet jos vis dar yra palyginti brangios, be to, jų šviesa nėra tokia maloni kaip kaitrinių, jos pritaikytos ne visiems šviestuvams, o dėl lemputės šviestuvo juk neišmesi. Manau, kad yra daugiau ir paprastesnių būdų sutaupyti. Svarbu gerai žinoti, kokio apšvietimo namuose reikia. Sukurtos net specialios kompiuterinės programos, padedančios šviestuvus patalpoje išdėstyti efektyviai. Padėti tai atlikti gali ir apšvietimo dizaineris.
Nemažiau svarbu ir pačių šviestuvų kokybė. Kai kurie jų sugeria daugiau nei pusę visos lempučių skleidžiamos šviesos. Žinomos kompanijos, kuriančios šviestuvus, ieško naujų technologijų, šviesą atspindinčių paviršių, o dizaineriai stengiasi, kad net ir įmantrios formos nesumenkintų šviesos srauto“.
10 patarimų, kaip sutaupyti elektros energijos apšvietimui:
* Jei įmanoma, pasirinkite efektyvesnes, energiją taupančias lemputes.
* Sukurkite patalpų apšvietimo zonas. Juk skaitymui reikia 500 liuksų šviesos srauto, vaikams žaisti – 200 liuksų, o televizoriui žiūrėti užtenka ir 50 liuksų.
* Nuolat valykite dulkes nuo šviestuvų ir lempučių. Dulkės gali net per pusę sumažinti šviesos srautą.
* Namo kieme, koridoriuje, laiptinėje naudokite judesio daviklius. Jie įjungs šviesą tik tuomet, kai jos reikės.
* Kambariuose įsirenkite šviestuvų galingumo reguliatorius. Pritemdę šviesą galėsite susikurti jaukią aplinką ir sutaupyti. Tačiau daugelis energiją taupančių lempučių su šviesos reguliatoriais neveiks.
* Vietose, kur reikalinga kryptinė šviesa, naudokite reflektorines lempas. Tai gali būti fotelio skaitymui, pietų stalo, paveikslų ar gėlių apšvietimas.
* Venkite šviestuvų su matiniu stiklu. Jis sugeria daug šviesos.
* Darbo kambaryje namuose langai turėtų būti dideli, o stalas stovėti prie jų, kad kuo ilgiau būtų galima naudotis natūralia šviesa.
* Naudokite kuo geriau šviesą praleidžiančias dienines užuolaidas arba apsieikite be jų.
* Kambarius dažykite ir tapetuokite kuo šviesesnėmis spalvomis.
„Gaudrė“, Ateities g. 10, Vilnius, tel. 8 (5) 279 6162.
* * *
Šaldytuvas Antarktidoje?
Ar įmanoma patogiai gyventi Antarktidoje, kur nėra elektros, dujų, vandentiekio ir kanalizacijos?
16 mokslininkų įsikūrė belgų princesės Elisabeth tyrimų stotyje Antarktidoje, kur stebi klimato kaitos reiškinius ir mėgins atšiauriame žemyne gyventi naudodami vien tik atsinaujinančią elektros energiją. Tyrimų stočiai mokslininkai pasirinko „Electrolux“ buitinę techniką dėl kompanijos požiūrio į aplinkosaugą.
Į stotį nugabenti buitiniai prietaisai – orkaitės ir indukcinės kaitlentės, šaldytuvai, šaldikliai, indaplovės ir siurbliai yra ypač taupūs – tai, kas privaloma norint gyventi Anktarktidoje vien iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Šie „Electrolux“ prietaisai nebuvo sukurti specialiai mokslinei stočiai.
Tai masiniam vartotojui skirta buitinė technika, kurią parduotuvėje gali įsigyti bet kuris gyventojas. Tik ji savo efektyvumu gerokai pranoksta net A energijos klasės įrenginius.