Šiame intensyvios pramonės regione pagaminama beveik trečdalis
Kinijos eksportuojamų prekių. Tačiau eksporto ir paslaugų ašimi
tapusi PUD verčiama persitvarkyti, nes pastaroji finansų krizė
atskleidė didelių šios ekonominės zonos trūkumų, o daugelis
žemo technologinio lygio įmonių buvo priverstos užsidaryti.
Guangdongo provincijoje, ypač PUD ekonominei zonai
priklausančiose jos apskrityse, labai sumažėjo laisvų žemės
plotų, o likusieji smarkiai pabrango. Tikimasi, kad iš viso 50
kilometrų ilgio tiltas padės pakelti ekonomiką palyginti mažiau
išsivysčiusiose Guangdongo vakarinėse apskrityse.
Šio tilto 35 kilometrų ruožas eis virš vandens, todėl jis
taps ilgiausiu pasaulyje jūriniu tiltu.
Tikimasi, kad naujojo tilto statyba bus baigta 2015-2016 metais, o
jos prognozuojamos išlaidos gali siekti 73 mlrd. juanių (25,2 mlrd.
litų).
Tačiau Honkongas tikisi, kad šis tiltas per pirmuosius 20 eksploatavimo metų padės gauti 45 mlrd. Honkongo dolerių (13,6 mlrd. litų) ekonominę naudą.
Pekino aukščiausioji ekonominio planavimo agentūra šių metų
sausį pristatė šio regiono ekonomikos vystymo planą. Pasak jos,
PUD ekonominė zona, apimanti Honkongą ir Kinijos lošimų
pramonės sostinę Makao, iki 2020 metų turėtų tapti viena iš
pagrindinių pasaulio ekonomikos ašių. Tačiau toje studijoje
kritikuojamas nepakankamas šio regiono konkurencingumas ir žemas
inovacijų lygis.
Tilto statybai priešinosi žaliųjų organizacijos, tokios kaip
Pasaulinis gamtos fondas „World Wide Fund for Nature“ (WWF). Jos
argumentuoja, kad šis projektas gali padaryti didelę žalą
jūrinėms ekosistemoms ir sukelti pavojų retiems Ramiojo vandenyno
kuprotiesiems delfinams, gyvenantiems Perlų upės žiotyse.