Laikyti egzaminą ir darsyk visiems įrodyti, kad esi lyderis, kai tokiu buvai tituluotas ne kartą, – didelis iššūkis. 36 Lietuvos įmonių vadovai įveikė specialų testą ir apstulbino net daug ko mačiusius švedus.
Pasisemti įmonių valdymo patirties ir įrodyti, ko esi vertas, šalies įmonių aukščiausiems vadovams pasiūlė Bendrovių valdymo institutas Baltijos šalyse (Baltic Institute of Corporate Governance – BICG).
Profesionalių tarybos ir valdybos narių mokymų lektorius ir vertintojas švedas Raouilis Hasselgrenas, per savo karjerą buvęs 70 valdybų nariu, vadovavęs tokioms žinomoms bendrovėms kaip „Johnson & Johnson“, buvo apstulbintas Lietuvos vadovų rezultatų.
36 verslo lyderių egzamino įvertinimas perkopė švedų vidurkį – lietuviai vidutiniškai surinko 82 balus.
Didžiausią kraitį susikrovė bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ valdybos pirmininkas 42 metų Tomas Kučinskas, surinkęs 100 balų.
„Lektoriai sakė, jog T.Kučinsko atvejis yra rekordas per visus tuos metus, kiek jie dalyvauja mokymuose“, – dėl kolegos lietuvio džiaugėsi Lietuvoje įkurto BICG vykdomojo komiteto pirmininkė Arminta Saladžienė.
Vadovai tapo mokiniais
Švedijoje ne vienerius metus veikiančioje analogiškoje institucijoje – Bendrovių valdymo taryboje – mokėsi ir vėliau egzaminą laikė apie 500 šios šalies aukšto lygio vadovų.
Aukščiausią įvertinimą pelnęs švedas surinko 96 balus iš galimų 100. Švedijos vidurkis siekia 78 balus. Šioje šalyje 10-15 proc. vadovų testo neišlaiko.
BICG mokymuose ir egzamine savo profesionalumą įrodė telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis, „Fermento“ vadovas Viktoras Butkus, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas. Jie tapo BICG tarybos nariais ir save vadina naujos iniciatyvos ambasadoriais.
Vykdomojo komiteto pirmininkė 35 metų A.Saladžienė ir pati, stojusi prie instituto vairo, įveikė ir mokymų programą, ir egzaminą.
Patirtimi dalijosi lietuviai
Ne vienerius metus vertybinių popierių biržai „NASDAQ OMX Vilnius“ vadovaujanti A.Saladžienė buvo viena iš penkių lietuvių moterų, sėkmingai atrėmusių šį sau iškeltą uždavinį.
„Lektoriai dalijosi savo patirtimi, pasakojo apie savo kadaise padarytas klaidas. Mokymuose dalyvavo konkuruojančių įmonių vadovai, tačiau susėdę prie vieno stalo jautėmės ne konkurentai, o partneriai“, – pasakojo A.Saladžienė.
Savo patirtimi dalijosi ir Lietuvos verslininkas Nerijus Dagilis, Skandinavijos įmonės „Kitron“ vadybos narys. Jis pasakojo apie investicijas į šią įmonę, santykius su profesinėmis sąjungomis, valdymo problemas.
Didins šalies patrauklumą
Šiemet vasarą Lietuvoje BICG įsteigtas siekiant didinti Baltijos valstybių patrauklumą pasaulio investuotojų akyse. Steigėjais tapo Lietuvos ir užsienio šalių verslo entuziastai, kurie daugiausia rėmėsi analogiška skandinavų patirtimi.
BICG uždavinys – ne tik mokyti, bet ir kelti Baltijos šalių bendrovių valdymo kokybę. Tuo rūpinsis 9 BICG tarybos nariai – po tris iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kol kas Latvijos taryboje – vienas žmogus, tačiau netrukus prisidės dar pora.
„Tokio instituto veiklos analogų galima rasti visame pasaulyje. Tiek Danija ar Švedija, taip pat Turkija ar Pietų Afrikos Respublika savo investicinį patrauklumą didino būtent per tokias institucijas.
Tai ypač svarbu Lietuvai, nes Europos Sąjungoje mūsų šalis pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam žmogui, užima paskutinę vietą“, – aiškino A.Saladžienė.
Daugelyje valstybių tokie institutai veikia privačia iniciatyva, tačiau visur jie sulaukia valstybės palaikymo.
Išauga įmonės vertė
BICG programa paremta Stokholmo komercijos rūmų mokymų ciklu įmonių nepriklausomų valdybų ir tarybų nariams bei Tarptautinės finansų korporacijos programa bendrovių valdymo patirčiai plėsti.
Ateinantį pavasarį vyks dar vienas mokymų ciklas. Jame dalyvaus visų trijų valstybių įmonių vadovai.
„Programa nėra akademinė, ji pagrįsta patirtimi, kuria su mumis dalijosi garsių pasaulyje įmonių vadovai. Ir egzaminu siekta patikrinti ne teorines žinias, o nurodyti problemų sprendimo būdus“, – pasakojo vadovė.
Geras vadovas – garantija, kad ir įmonė gerai valdoma. Jei bendrovė atitinka aukštus gero valdymo standartus, jos akcijų vertė strykteli 10-40 procentų, bankai ar kiti skolintojai noriau teikia paskolas, o jų palūkanas sumažina bent jau 0,5 procento. Akivaizdu ir tai, kad tokia įmonė tampa ir kur kas gardesniu kąsniu investuotojams.
A.Saladžienė dalijosi užsienio valstybių patirtimi. Kai sėkmingai valdomų bendrovių šalyje yra daug, išauga ir pačios šalies autoritetas pasaulinėje rinkoje.
„Kai pasaulis jau kopia iš sunkmečio, užsieniečiai yra linkę į prastai valdomas bendroves neinvestuoti“, – „Lietuvos rytui“ aiškino BICG vadovė.
Ji patvirtino, kad steigti institutą būtent šiuo metu pastūmėjo ir šalį slegianti ekonominė įtampa.
Pamokos – ir valstybei
„Šiandien Lietuvos verslas turi ieškoti atsakymų, ne tik kokias trumpalaikes verslo gaivinimo priemones pasirinkti arba kur pasiskolinti pinigų, bet kaip užsitikrinti, kad įmonė pajėgtų konkuruoti pasaulio rinkoje“, – aiškino A.Saladžienė.
BICG užmojis – ne tik padėti privačiam verslui, bet ir valstybinėms įmonėms.
„Valstybė yra didelis akcininkas. Juk ji dalyvauja valdant energetikos, transporto įmones. Valstybės kontroliuojamose įmonėse valdymo problemų dažnai yra kur kas daugiau nei privačiose“, – kalbėjo A.Saladžienė.
Pasireikšti yra erdvės
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ valdybos pirmininkas T.Kučinskas profesionalių valdybos narių mokymuose darsyk įrodė esantis profesionalas.
Bendrovių valdymo instituto Baltijos šalyse surengtame egzamine jis surinko 100 balų iš šimto galimų.
- Jau ne vienerius metus esate ne vienos įmonės valdybos pirmininkas ar narys. Atrodytų, patirties turite pakankamai.
Kas jus paskatino eiti į valdybos narių mokymus?
- Poreikį pasisemti žinių pajutau pradėjęs dirbti skandinavų įmonėje „Kitron“, kurios akcijomis prekiauja Oslo vertybinių popierių birža. Esu šios bendrovės valdybos narys.
Šioje įmonėje veikia profesionali valdyba, atitinkanti vakarietišką modelį ir veikianti pagal griežtus Norvegijos reikalavimus.
Valdybos veikla yra aiškiai sustyguota, jai reikia tam tikrų kompetencijų, kurių mes ir mokėmės BICG.
Be to, esu kelių valdybų pirmininkas Baltijos regione ir taip pat jaučiu žinių poreikį.
Žiūriu į tai ir plačiau. Švedai pripažino, kad jiems patiems stinga profesionalių valdybos narių. Galbūt tai galėtų būti puiki rinka lietuviams? Galbūt jie galėtų įsitraukti į Skandinavijos kompanijų valdymą?
- Gal jau sulaukėte naujų pasiūlymų ir svarstote, ar jų imtis?
- Galbūt, bet ne anksčiau nei po 10 metų. Kol kas turiu kitų planų.
- Ar nesijautėte keistai sėdęs į egzamino suolą?
- Tikrai ne, aš juk nuolat mokausi. Egzaminas – žaidimas. O 100 balų nesureikšminu, tačiau tai malonu.
Manau, kad valdybos narių mokymai paskatins užsienio investuotojus rimčiau žiūrėti į Lietuvą.
Didelė dalis Lietuvos įmonių neturi partnerių Vakaruose. To priežastis – verslininkai kalbasi skirtinga verslo, vadybos kalba, skiriasi supratimas apie profesionalios valdybos poreikį.
Tačiau tai ateis. Mes einame tinkama kryptimi.
* * *
Rengia valdymo profesionalus
* Bendrovių valdymo institutas Baltijos šalyse (Baltic Institute of Corporate Governance) įsteigtas šiemet rugpjūtį.
* Šis pelno nesiekiantis institutas atsirado privačia iniciatyva. Jo tikslas – rengti profesionalius bendrovių valdybų ir tarybų narius, teikti rekomendacijas užsienio bendrovėms.
* BICG planuoja parengti veiksmingo bendrovių valdymo gaires Baltijos šalių įmonėms, užmegzti ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, dirbančiomis gero bendrovių valdymo srityje.