„Kas nutinka vienoje šalyje narėje, paveikia visas kitas, ypač turinčias bendrą valiutą, - ketvirtadienį kalbėjo A.Merkel. - Tai reiškia, kad turime ir bendrą atsakomybę“.
Tai buvo pirmasis įtakingos Europos valstybės vadovo pripažinimas, kad Graikijos krizė gali atsiliepti ES ekonomikos politikai. Kalbėdama apie biudžeto skolas Graikijoje ir kitose eurozonos šalyse, A.Merkel teigė, kad euro stabilumo užtikrinimas yra „visų interesas“.
Šiuo metu ES negali kištis į nacionalinę ekonomikos ir socialinės apsaugos politiką. Tačiau A.Merkel – kurios šalis iki šiol įnirtingai gynė savo suverenumą šioje srityje – komentarai verčia manyti, kad ji keičia poziciją. Pasak jos, ES vadovai privalo aptarti galimus būdus, kuriais ES galėtų įsikišti į milžiniškų skolų prisidariusių valstybių politiką. Pripažindama, kad tai kirstųsi su šalies suverenumu, A.Merkel kalbėjo: „Nacionaliniai parlamentai nemėgsta, kai jiems diktuojami tokie dalykai“. Bet ES vadovai vis vien privalo spręsti problemą, pridūrė ji.
Graikija jau seniai garsėja nesubalansuotu biudžetu, tačiau padėtis ypač pasunkėjo prieš tris savaites, kai finansų ministras Giorgosas Papakonstantinou pranešė, kad dar šįmet šalies biudžeto deficitas pasieks 12,7 proc., o ne 6 proc., kaip prognozuota anksčiau.
Praėjusią savaitę kredito reitingų agentūra „Fitch“ Atėnų reitingą pažemino nuo A- iki BBB+. Graikija tapo pirmąja eurozonos valstybe, iškritusia iš aukščiausios kredito reitingų kategorijos. Šalies skola kaupiasi jau daugelį metų ir šiuo metu siekia 113 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vien šiemet biudžeto deficitas prilygo 13 proc. BVP ir gerokai viršijo 3 proc. ribą, kurią Briuselis nustatė visoms eurozonos šalims, įsivedusioms eurą. Vis dažniau kalbama, kad Atėnams gali grėsti bankrotas.
Sumažinus kredito reitingą, Graikija ateityje turės skolintis už daug didesnes palūkanas ir jai bus sunkiau parduoti vyriausybės obligacijas. Atėnai yra užsiminę, kad norėtų, jog ES ištemptų apsauginį tinklą.
Vis dėlto ES taisyklės draudžia vienoms valstybėms teikti paskolas kitoms narėms, kad šios galėtų subalansuoti biudžetą ir padengti skolas. Tokios politikos tikslas – išlaikyti fiskalinę drausmę ir euro stabilumą. Kai kurios ES narės – su Suomija ir Švedija priešakyje – piestu stoja prieš bet kokius bandymus sušvelninti taisykles. Pasak jų, valstybės privalo savo jėgomis išsrėbti biudžeto košę, kurios pačios ir prisivirė.
Graikijos problemos yra daug senesnės nei dabartinis ekonomikos nuosmukis. „Tai, ką dabar matome Graikijoje, žinoma, yra sudėtinga, bet tai iš esmės vidaus problema, kurią turi spręsti šalies valdžia“, - kalbėjo Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas. Šiuo metu Švedija pirmininkauja ES.
Kalbėdamas apie susirūpinimą, kad Graikija gali tapti nemoki, Liuksemburgo premjeras ir eurozonos finansų ministrų grupės pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeras sakė: „Aš visiškai atmetu Graikijos bankroto galimybę“. Jis taip pat neigė, kad krizė Graikijoje gali destabilizuoti eurą. Šiuo metu, pasak jo, nėra reikalo kitoms ES šalims teikti paramą sunkumų turinčiai valstybei.
Praėjusią savaitę Graikijos finansų ministerija patvirtino, kad šalies nacionalinė skola išaugo iki daugiau nei 300 mlrd. eurų (per 1 mlrd. litų) arba 120 proc. bendrojo vidaus produkto.
Po ilgo delsimo Graikijos vyriausybė pagaliau pripažino privalanti imtis veiksmų. „Naujoji Graikijos valdžia puikiai supranta savo atsakomybę atgaivinti šalies ekonomiką, modernizuoti viešąjį sektorių, kovoti su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip korupcija bei pasirūpinti, kad turėtume sveiką, gyvybingą ekonomiką“, - ketvirtadienį kalbėjo Graikijos premjeras Giorgosas Papandreou. Dieną prieš tai jis pažadėjo 2010-aisiais biudžeto deficitą sumažinti iki 9,1 procento.
Frankfurte Europos centrinio banko pareigūnai išreiškė susirūpinimą dideliais Graikijos, Airijos ir Ispanijos biudžetų deficitais, galinčiais turėti įtakos euro stabilumui. Praėjusią savaitę „Standard & Poor's“ paskelbė neigiamą Ispanijos kreditingumo ataskaitą, kurioje rašoma, kad ir šiai šaliai gresia prarasti aukštą reitingą, jei nesuvaldys valstybės išlaidų.
Daugelis Europos valstybių, kuriančių ekonomikos gaivinimo planus ir turinčių išpirkti skolų prislėgtus bankus, šiemet vos sugebėjo neviršyti ES nustatytų biudžeto deficitų. Ne vienas ribas peržengė.