SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos gyventojų
sukauptų santaupų suma kitais metais sumažės maždaug 0,5 mlrd.
litų.
Žiūrėkite reportažą.
„Pajamos ir toliau mažėja, o pirmojo būtinumo prekių ir
paslaugų kainos nebekrinta. Nepaisant to, leisti juodai dienai
skirtų santaupų daugelis gyventojų kol kas nesiryžo - lėšų,
laikomų bankų indėlių sąskaitose, suma per dvylika mėnesių
beveik nesumažėjo“, - sakė J.Varanauskienė.
Pasak jos, kitąmet mažės socialinės išmokos, kils elektros ir
šilumos kainos, o tai lems tai, kad patikimiausias asmeninės paramos
„fondas“ bus iš anksto sukauptos asmenines santaupos. Ji pažymėjo,
kad išlaidos elektrai kitąmet gali padidėti 30 proc., o šildymui
ir dujoms - iki 10 proc. metų pradžioje, ir dar 10 proc. - rudenį.
„Jeigu namų ūkis savo vartojimo įpročių nekeis, tai kitais
metais jis turės mažiau pinigų, kad galėtų gyventi kaip
anksčiau“, - kalbėjo ekspertė.
Pasak jos, gyventojams liks dvi išeitys - pradėti leisti
santaupas, o jų neturintiems - atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių
ar paslaugų.
„Remiantis apklausų duomenimis, beveik trečdalis namų ūkių
neturi jokių santaupų juodai dienai, todėl jiems bus sunkiausia,
kadangi kito pasirinkimo, kaip toliau mažinti būtinąsias išlaidas,
jie neturi“, - kalbėjo J.Varanauskienė.
Tuo tarpu gyventojams, turėjusiems santaupų ir šiemet
apsiribojusiems išlaidas, jos teigimu, jau norėsis pasigerinti savo
gyvenimo kokybę.
„Daugelis tų, kuriems gyvenimas pastebimai pablogėjo, turi tą
laikotarpį, kurį gali laikytis, tačiau anksčiau ar vėliau ateina
tas laikas - kai turimos santaupos kelia pagundą pasigerinti gyvenimo
kokybę“, - sakė ekspertė.
Pradėti leisti santaupas, pasak jos, gali paskatinti ir
tikėjimas, kad sunkmetis jau ilgai nebesitęs.
„Dar po metų namų ūkių finansinė padėtis turėtų pradėti
taisytis“, - prognozavo J.Varanauskienė.
J.Varanauskienės teigimu, šiuo metu gyventojai indėliuose laiko
apie 24 mlrd. litų santaupų - ši suma kitąmet turėtų sumažėti
apie 2 proc. - 0,5 mlrd. litų.
Tačiau tai, kad gyventojai pradės leisti santaupas, nepaskatins
ūkio atsigavimo - jos teigimu, ši suma bus per maža.
„Tai, kad namų ūkiai pradės leisti santaupas, pastebimai
neprisidės prie to (ekonomikos - BNS) atsigavimo - pagrindinės
varomosios jėgos išliks eksportas ir aplinka verslui atsigauti“, -
kalbėjo SEB ekspertė.
„Swedbank“: 2010 metai bus kur kas sudėtingesni
Kitais metais šalies gyventojų
laukia dar daugiau išbandymų, prognozuoja vieno didžiausių
komercinių Lietuvos bankų „Swedbank“ asmeninių finansų ekspertė.
„2010-ieji bus sunkesni, todėl kad augantis nedarbas,
mažėjantys atlyginimai ir socialinės išmokos palies daugiau
socialinių sluoksnių. Darbo užmokesčio mažėjimas ir nedarbas
didės ir valstybiniame sektoriuje, ir dėl mažėjančių bendrų
pajamų tai palies daugiau namų ūkių, ir tai, be abejo, prives prie
sunkumų, mokant už šildymą ir mokant įsipareigojimus“, -
ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Asmeninių finansų
instituto vadovė Odeta Čičkauskaitė-Bložienė.
Anot jos, didelė grėsmė yra tai, kad vis daugiau žmonių,
siekdami grąžinti skolas bankams, skolinasi iš „greitųjų“
kreditų bendrovių.
„Žmonės dažniausiai skolinasi įsipareigojimams dengti, o tai
veda į užburtą ratą, iš kurio išsikapstyti tikrai nebus lengva,
nes skolintis sunkmečiu skoloms dengti yra tas pats, kas pasiimti
kastuvą ir išsikasti sau duobę. Tai nėra sprendimas, į savo
įsipareigojimus reikėtų žvelgti kompleksiškai“, - teigė
O.Čičkauskaitė-Bložienė.
Kita vertus, pasak ekspertės, daugelis gyventojų pradėjo
taupyti ir nebeturi nerealių iliuzijų.
Anot jos, nedarbo lygis kitąmet Lietuvoje gali išaugti iki 16
procentų.
„Skaičiuojame, kad darbo kitąmet vienu metu gali neturėti apie
300 tūkst. žmonių, tai reiškia, kad su nedarbu susidurtų kas
penkta šeima“, - sakė O.Čičkauskaitė-Bložienė.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad vidutinis „į rankas“
gaunamas atlyginimas 2010 metų pabaigoje bus 1485 litai - 75 litais
mažiau nei šių metų pabaigoje.
Tačiau, analitikų skaičiavimu, bendras kainų lygis kitais
metais neturėtų labai išaugti.