„Deutsche Bank“ valdybos pirmininkas Josefas Ackermannas interviu laikraščiui „Financial Times“ Davose sakė, kad
pritaria idėjai sukurti bendrą Europos fondą. Jį būtų galima
naudoti, jeigu reikės, remti didžiausius bankus, kurių
bankrutavimas galėtų sukelti sisteminę riziką.
„Žinoma, pinigai į tokį fondą daugiausia turi eiti iš
bankų“, - sakė jis.
Britanijos banko „Barclays“ prezidentas Bobas Diamondas taip pat atsargiai pritaria siūlymui įsteigti fondą.
„Manau, kiekviena iš G-20 šalių norėtų turėti apsidraudimo
schemą, kuri leistų padengti išlaidas, susijusias su bankų
žlugimu ateityje“, - sakė jis Davose.
Tuo pat metu į daugelio bankininkų pateikti argumentus prieš
pernelyg didelį bankų sektoriaus reguliavimą ir įvedimą
apribojimų, kurie galiausiai gali neigiamai atsiliepti ekonomikai,
apskritai nebuvo atsižvelgta.
Idėja sukurti specialų draudimo fondą didžiausiems bankams
priklauso JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris
pasiūlė taip padengti biudžeto išlaidas finansų sistemos
gelbėjimui. Jis taip pat pasiūlė apriboti bankų operacijas
rinkoje.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy
pareiškė Davose, jog remia JAV prezidento siūlymus, duodamas
bendrą toną išketi aikštėn finansų sektoriaus ydas. Šį toną
aktyviai parėmė daugelis kitų politikų.
„Jeigu dideli bankai mano, kad gali sustabdyti reguliuotojus, jie
apgaudinėja patys save. Jie neturi politinės paramos, - sakė
žurnalistams JAV kongresmenas demokratas Barney Frankas. - Esame tvirtai pasiryžę įvesti labai griežtą
reguliavimą“.
Didžiosios Britanijos iždo sekretorius Alistairas Darlingas, kurio žodžius cituoja agentūra „Bloomberg“,
sakė, kad atitinka bankų interesus „pasitraukti iš pirmųjų
puslapių ir daryti tai, kas jiems priklauso - kredituoti ekonomiką“.
Finansų krizė iš pagrindų pakeitė bankininkų ir vyriausybių
tarpusavio santykius, nes mokesčių mokėtojų pinigai buvo panaudoti
finansų sistemai gelbėti, konstatavo Europos centrinio banko vadovas
Jeanas-Claude`as Trichet.
Bankininkai savo ruožtu mano, kad būtina liautis ieškoti
kaltųjų ir sutelkti dėmesį į konkrečius žingsnius ir juos
konstruktyviai svarstyti.
Jeigu reguliuotojai pamėgins visiškai pašalinti bankų krizių
riziką, rezultatas bus „labai neefektyvi sistema, ir, manau, mes
einame į tai“, - mano Italijos „Unicredit“ vadovas Alessandro Profumo.
Savo ruožtu HSBC vadovas Stephenas Greenas
pažymėjo, kad bankai dabar jaučiasi geriau nei prieš metus, bet
prarado didžiulę dalį visuomenės pasitikėjimo.
Tačiau jis išreiškė nuogąstavimą, kad reguliuotojai,
griežtindami reikalavimus bankams, neišpiltų su vandeniu ir
kūdikio.