Finansų ministerija taip pat siūlo užsibrėžti 2011 metams 6 procentų BVP ir 2012 metams iki 3 procentų BVP deficito užduotis. 3 proc. biudžeto deficitas atitiktų reikalavimus euro įsivedimui.
Ministerijos manymu, spartesnis skolinimosi ir deficito mažinimas pateisina finansų rinkų lūkesčius, sudaro prielaidas išlaikyti palūkanų priedų už riziką mažėjimo tendencijas, būtinas privačių investicijų ir viso ūkio atsigavimui. Palūkanų normos už ilgalaikius Lietuvos vertybinius popierius 2009 metų gruodžio mėnesį sumažėjo 5,4 procentinio punkto, palyginti su lapkričio mėnesiu.
„Toks spartus palūkanų už Lietuvos vertybinius popierius mažėjimas patvirtina, kad finansų rinkos vertina nuosekliai vykdomas priemones valdžios sektoriaus finansams stabilizuoti ir pasikliauja Lietuvos eksportuotojų konkurencingumu tęsti nuo 2009 metų liepos mėnesio didėjančius pardavimus bei nuo lapkričio mėnesio prasidėjusį prekybos sąlygų gerėjimą.
Palūkanų normų mažėjimas ir įrodymai apie konkurencinius sugebėjimus pasinaudoti eksporto rinkų atsigavimu yra pagrindas pakeisti centrinės ūkio raidos scenarijų, kuris savo ruožtu papildomai pagreitina valdžios sektoriaus skolos stabilizavimo perspektyvas“, - skelbia Finansų ministerija.
Ministerijos specialistų manymu, atsigavimo veiksniai nurodo rizikas, dėl kurių 2010 metų pabaigoje gali sugrįžti ūkio nuosmukis: netęsiant valdžios sektoriaus finansų stiprinimo būtų pakirstas investitorių pasitikėjimas, padidėtų palūkanų normos ir smunkančios investicijos bei mažėjantis užimtumas sugrąžintų ankstesnio scenarijaus rodiklius.
Lietuvos narystė ES suteikė išskirtinį pranašumą švelninant 2009 metų krizės padarinius ūkiui. Nuo 2002 metų Lietuvos gauta ikistojiminė parama ir efektyviai panaudotos ES paramos 2004-2006 metų finansinės perspektyvos lėšos leido padidinti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą, kuris dabar yra kertinis ūkio stabilizavimo akmuo.
2007-2013 metų finansinės perspektyvos lėšų įsisavinimo paankstinimas 2010 metais leis geriau panaudoti statybų sektoriaus gamybos pajėgumus ir sukurs keliasdešimt tūkstančių naujų darbo vietų. ES vykdoma šalių narių valdžios sektoriaus finansų priežiūra ir skelbiamos nepriklausomos išvados apie Lietuvos pažangą didina finansinių rinkų pasitikėjimą, kad finansų konsolidavimo priemonės bus vykdomos tol, kol valdžios sektoriaus balanso rodiklis bus artimas subalansuotam.
Numatoma, kad BVP dėl nuo žemos bazės (po nuosmukio visada būna spartesnis augimas dėl ankstesniais metais buvusios žemos vertės) didėjančio eksporto ir ES paramos lėšų įsisavinimo paankstinimo 2010 metais augs 1,6 procento (2009 m. rudenį buvo prognozuotas 4,3 proc. nuosmukis), 2011 metais, numatoma, kad dėl nuo žemos bazės atsigavusių investicijų BVP augs 3,2 procento.
Nors centrinis scenarijus apdairiai numato, kad 2012 metais augimas sulėtės dėl 2009 metų krizės sumažėjusių investicijų neigiamo poveikio ūkio potencialiam augimui, yra teigiamų rizikų, kad sustiprėjus investuotojų pasitikėjimui regiono perspektyvomis ir pagausėjus investicijoms į eksportuojančius sektorius ūkio raida bus spartesnė.
Pastarųjų mėnesių Lietuvos prekių eksporto duomenys rodo spartų apimčių atsigavimą ir taip pašalina paskutines abejones, kad nekilnojamojo turto burbulo užkaitintas statybų sektorius nepaveikė eksportuojančių sektorių konkurencingumo. Jei dabartinės eksporto atsigavimo tendencijos tęsis 2010 metais, galima tikėtis dviženklio metinio eksporto augimo, sieksiančio 13-17,5 procento.
Toks stiprus eksporto augimas vyksta visame regione ir sietinas su visos Europos gaivinimo planu, todėl dėl nuosmukio susidarę neišnaudoti gamybos pajėgumai leidžia tikėtis, kad toks spartus laikinai prarastų rinkų atgavimas tęsis visus 2010 metus ir gerins visos ekonomikos rezultatus.
Anot Finansų ministerijos pranešimo, ūkio konkurencingumą įrodo kartu su eksporto apimčių ir kainų augimu vykstantis darbo užmokesčio stabilizavimasis apie kurį buvo pranešta 2009 metų gruodžio mėnesį.
Įvertinus sezono įtaką, šiek tiek sulėtėjo šalies darbo užmokesčio smukimo tempai (ypač statybų sektoriuje), todėl darbo užmokesčio dinamika bus keliais procentiniais punktais palankesnė nei buvo numatyta rugsėjo mėnesį: 2010 metais darbo užmokesčio smukimas sudarytų 7,8 procento, 2011 - -0,9 proc., o 2012 prognozuojamas 0,9 proc. darbo užmokesčio augimas.
Lėtesnis darbo užmokesčio mažėjimas keičia kainų pokyčio, apskaičiuoto pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) perspektyvą: numatoma iš esmės lėtesnė pagal SVKI apskaičiuota defliacija. 2010 metais infliacijos rizikos nėra - tiek vidutinė metinė defliacija, tiek defliacija gruodžio mėnesį galėtų sudaryti apie 1 procentą.
2011 metais vidutinė metinė infliacija sudarytų 1 proc., o 2012 - 1,5 proc. 1,5-2 procentų infliacija atitinka stabilių kainų kriterijų ir yra pagrindas tenkinti konvergencijos kriterijus ir nacionalinę valiutą pakeisti euru.