Lekiančiame pasaulyje energijos dozę suteikia sveikas maistas

Mitybos specialistai kintančius įpročius vadina branda, o sveiko maisto pardavėjai stengiasi, kad jų siūlomi produktai taptų kasdieniai ant mūsų stalo.

Sveiko, natūralaus, ekologiško maisto parduotuvių pastaraisiais metais dygte pridygo, jų veiklos nenumaldė net sunkmetis.

Vis gajesnė sveiko maisto tradicija ir prekybos centruose.

„Sveikų ekologiškų maisto produktų pasiūla pastaraisiais metais nelabai pagausėjo. Manome, jog taip yra dėl pernai nuo 5 iki 21 procento padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Ekologiškai produkcijai išauginti reikia daugiau investicijų, todėl tokių prekių kaina paprastai yra aukštesnė, o tai gali lemti dalies pirkėjų pasirinkimą“, - kalbėjo mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ atstovas Valdas Lopeta.

Tiesa, sunkmetis neatbaidė nuo ekologiškų produktų pirkėjų, kurie ir anksčiau jų įsigydavo.

„Tačiau naujų neatsirado daug, o tai galėjo paveikti ir pasiūlą“, - sakė V.Lopeta.

„Iki“ atstovas tvirtino, kad dažniausiai ekologiškus produktus renkasi didesnių miestų gyventojai, parduotuvėse išleidžiantys daugiau nei vidutinis pirkėjas.

„Nors PVM per metus ekologiškiems produktams pakilo 16 proc., jų kaina išliko beveik nepakitusi. Mažinome ją savo sąskaita, siekdami išlaikyti ir skatinti šių produktų vartojimą sunkmečiu“, - aiškino V.Lopeta.

Vis dažniau pirkėjai atsigręžia ir į šviežius vaisius bei daržoves. Praėjusiais metais jų „Iki“ prekybos tinklo pirkėjai įsigijo dešimtadaliu daugiau, o dėl sumažėjusių kainų mokėdami už šias prekes sutaupė apie 20 proc.

Nors ekologiškus produktus dažniau linkę pirkti didesnes pajamas gaunantys žmonės, kartais taisyklės laužomos. Kai kurių ekologiškų produktų vartojama net daugiau nei įprastų.

Tarkim, „Iki“ ekologiško jogurto parduoda 6 proc. daugiau nei kitų jogurtų, ekologiško sūrio „Dobilas“ - 9 proc.

Parduotuvių tinklo „Sveiki produktai“ bendrasavininkė ekonomistė Guoda Azguridienė džiaugėsi, kad ekologiško maisto produktų rinka auga, nors mažmeninės prekybos rodikliai pernai smuko bene 30 procentų.

G.Azguridienės siekis - kad ilgainiui lietuviai suprastų, jog sveiki produktai nėra prabanga ar ligonių maistas, o tiesiog tai, kas vartojama kasdien.

„Mūsų senelių akimis, atrodytume juokingai, jei svarstytume apie išskirtinumą. Kuo išskirtinės pupelės, arbata, aliejus, ryžiai kaip produktai?

Niekuo, tačiau jie išauginti su mažiau chemijos“, - svarstė verslininkė.

Anot jos, mūsų poreikis rinktis sveikesnį maistą susidarė pamažu: „Atgavę nepriklausomybę, buvome alkani naujovių.

Prisivežėme nepažįstamų produktų, juos ragavome, grožėjomės blizgančiomis pakuotėmis, spalvotais popierėliais. Vėliau pradėjome domėtis produktų sudėtimi ir kilme, norėti kokybės“.

Sojų gaminiais prekiaujančios bendrovės „Kornita“ vadovas Algirdas Jankauskas jaučia aiškų atotrūkį nuo padėties praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį ir dabar.

„Prieš 17 metų Lietuvos rinka buvo skurdi, sojų produktų beveik nebuvo, tik pradėję prekiauti „Bona Vita“ sojomis nejutome konkurencijos.

1996-1997 metais atsirado ir konkurentų, tačiau nuo tada savo gaminių parduodame beveik tiek pat.

Ir tai natūralu. Pripratinti lietuvį, kuris linkęs valgyti lašinius su kopūstais, rinktis sojas yra nelengva“, - kalbėjo verslininkas.

Sojų produktų vartotojai - išsilavinę, šiuolaikiški žmonės.

Šie produktai itin paklausūs tarp aktyvų gyvenimo būdą mėgstančių žmonių, vegetarų, sportininkų ir tų, kurie nevalgo mėsos dėl išpažįstamos religijos.

Sojos populiarios tarp racionalių namų šeimininkių, kurios jas naudoja kaip mėsos pakaitalą, mat taip pigiau ir sveikiau.

„Nesakau, kad sojas reikia valgyti kasdien. Tačiau kartą per savaitę - būtina. Maistas turi būti įvairus“, - sakė A.Jankauskas.

Vis augančią sveikumo trauą jaučia ir pakavimo priemones parduodančios bendrovės „Jatora“ direktorius Kazys Jablonskas. Tiesa, kartkartėmis jis pastebi paradoksų.

„Įsivaizduokite brangesnę ekologišką duoną, kurios maišelis užspaustas neekologiška kiniška juostele“, - vargiai derančius dalykus vardijo verslininkas.

21 proc. pieno produktų, tiek pat daržovių ir vaisių, 15 proc. gaiviųjų gėrimų, 12 proc. grūdinių produktų, 11 proc. mėsos ir net 8 proc. saldumynų, likusią dalį sudaro kiti produktai. Toks statistinio Lietuvos pirkėjo maisto racionas.

Tai apskaičiuota apibendrinus 2009 metų „Iki“ pardavimą pagal produktų kategorijas.

Anot dietologų, toks racionas anaiptol neatitinka rekomenduojamos mitybos piramidės.

Anot gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, lietuviai per mažai vartoja daržovių, vaisių ir grūdinių kultūrų produktų. Valgydamas įvairias daržoves, žmogus gauna vitaminų ir kitų veikliųjų biologinių medžiagų, kurios veikia kaip antioksidantai, reguliuoja kraujo krešėjimo procesą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Daržovėse ir vaisiuose yra kalio, magnio, kalcio, kurie mažina kraujospūdį, taip pat B grupės vitaminų ir folio rūgšties, apsaugančios nuo anemijos.

Lietuviai per mažai valgo ir grūdinių produktų, tačiau perlenkia lazdą vartodami pieno ir mėsos produktus. Jie turi daug baltymų. Vietoj rekomenduojamų 12-15 proc. suvartojama net 35 proc.

„Ar mes, lietuviai, sveiki? Statistika rodo, kad šalyje gausiai paplitusios lėtinės neinfekcinės ligos. Pasaulio sveikatos organizacijos manymu, apie 70 proc. šių ligų lemia mityba“, - sakė sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Apie pusę lietuvių turi antsvorio ar yra nutukę, o daugiau nei pusės mirčių priežastis - kraujotakos sistemos ligos.

Šalies gyventojus jis kritikuoja dėl pernelyg didelio potraukio prie riebalų ir saldumynų. Tačiau pakalbėjęs su gamintojais, kad šie į konditerijos produktus dėtų mažiau cukraus, specialistas sulaukė atsako, kad tuomet šių niekas nepirks.

Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse PVM priklauso nuo produkto sveikumo: tie, kurie palankiausi sveikatai, išvis neapmokestinami arba jiems taikomas mažiausias mokestis.

Specialistas palygino, kaip keitėsi mūsų tautos įpročiai. Prieš porą dešimtmečių kur kas daugiau vartojome taukų, sviesto, margarino. Dabar taukų vartojama kur kas mažiau - tiek, kiek jų deda į produktus gamintojai, tačiau gerokai padaugėjo patiekaluose sintetinių priedų.

Anot A.Kranausko, Lietuvoje prekybos vietose dar stinga sveikatai naudingų, natūralių produktų. O skaitydamas produktų etiketes, kurios skelbia, kad jie sveikatinantys, jis dažnai įžvelgia rinkodaros gudravimų.

Kad būtų sveikesni, lietuviai turėtų rinktis kuo mažiau apdorotus produktus, neturinčius cheminių priedų.

A.Kranauskas skatina valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių - perdien derėtų suvartoti jų per 400 gramų.

Bendrovės „Jatora“, prekiaujančios pakavimo įrenginiais ir priemonėmis, taip pat ekologiška buities chemija, vadovas Kazys Jablonskas džiaugiasi, kad keičiasi gamintojų ar prekybininkų požiūris. Jie vis dažniau renkasi taupias, gamtos neniokojančias pakavimo priemones.

„Jatora“, be tradicinių pakuočių, siūlo ir maišelių užklijavimo įrenginį „InnoSeal“. Šiuo prietaisu pakuotė užspaudžiama specialia dviguba juostele, kurios viena dalis - iš natūralaus kaučiuko plastiko, kita - iš popieriaus. Anot K.Jablonsko, jas naudojant tarša sumažėja iki 90 procentų.

Juostelė gali būti atklijuojama ir vėl užklijuojama daug kartų. Taip produktas ilgiau išlieka šviežias ir nesudžiūva. Pirmą kartą atidarant pakuotę popierinė juostelė turi būti perplėšta, tad vartotojas gali būti tikras, kad jis atidaro maišelį pirmas. Kad ji nebuvo atidaryta, gali būti tikra ir pakuotės kodą nuskaitanti prekybos centro kasininkė.

„InnoSeal“ juostelės sveria kelis kartus mažiau nei tokios pat kitos pakavimo priemonės, tad kur kas mažiau teršiama gamta, be to, joms naudojamas kaučiukas ir popierius greičiau suyra. Jos saugios ir vaikams - neturi aštrių kampų kaip kitos plastikinės juostelės.

Šias juosteles K.Jablonskas siūlo naudoti ir duonos gaminiams, ir vaisiams bei daržovėms pakuoti, ypač ekologiškiems, natūraliems produktams.

www.jatora.lt

* Sojos - augalinės kilmės produktas. Daug kas jas giria už išskirtinį maistingumą. 100 g sojų yra 17-26 g riebalų, 38 g baltymų, 26 g angliavandenių, iki 1 proc. lecitino, provitamino A, B ir D grupės vitaminų, daug kalio, fosforo, geležies, kalcio, magnio druskų.

* Sojos - baltymų šaltinis. Sojų pupelėse ir miltuose yra apie 40 proc. baltymų. Jie artimesni gyvūninės kilmės baltymams nei kitų ankštinių kultūrų.

* Nors baltymų sojose daugiau nei mėsoje, jose nėra sveikatai žalingo cholesterolio. Jose yra aminorūgščių, kurios būtinos augančiam vaikų organizmui.

* Sojas patariama vartoti tiems, kurie serga cukriniu diabetu ir turintiems antsvorio. Jose esanti folio rūgštis būtina nėščioms moterims, tiems, kurie nenori susirgti mažakraujyste.

* Sojose yra kalio, reguliuojančio kraujospūdį, kalcio, stiprinančio kaulus ir dantis, taip pat magnio, gerinančio nervų, širdies ir raumenų veiklą, bei geležies, reikalingos kraujo gamybai.

* Kinijoje sojos - vienas populiariausių produktų. Šioje šalyje menkas sergamumas prostatos ir krūties vėžiu.

* Sojų produktai yra dažnas pakaitalas atsisakiusiems gyvulinės kilmės produktų. Sojų baltymai kokybe prilygsta gyvulinės kilmės baltymams ir yra lengviau virškinami. Sojų pienas ir grietinėlė yra alternatyva norintiems atsisakyti karvių pieno.

* Pasak sojų produktais prekiaujančios bendrovės „Kornita“ direktoriaus A.Jankausko, lietuviai labiausiai mėgsta sojų kubelius, faršą, paplotėlius, dribsnius ir sojų dribsnius kepsniams.

* Įmonės vadovas džiaugėsi, kad mažmeninės prekybos tinklų kulinarijos cechai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje užsisako sojų faršo ir dribsnių - šie mėsos pakaitalai neturi cholesterolio, be to, yra ekonomiškai naudingi.

LR korespondentė Paryžiuje ir Briuselyje

Pagal ekologiškos, ženklu AB dažniausiai žymimos produkcijos pasiūlą ir vartojimą Prancūzija tikrai negalėtų vadintis Europos Sąjungos pirmūne. Šioje srityje ji gana smarkiai atsilieka nuo tokių šalių kaip Švedija, Danija ar Austrija.

Tačiau bet kuriame šalies prekybos centre šiandien galima įsigyti ekologiškų produktų. Paryžiuje ir kitų šalies miestų centruose populiari parduotuvių grupė „Monoprix“ apie 400 įvairių savo prekės ženklo ekologiškų maisto produktų ir namų priežiūros priemonių.

Ekologiško maisto jau galima paskanauti ne tik namuose. Atsiranda vis daugiau restoranų, kuriuose patiekalai gaminami vien iš AB produktų. Juos ima naudoti ir mokyklų valgyklos.

Ekologinių produktų agentūros („Agence Bio“) duomenimis, AB produktų paklausa stabiliai auga nuo 1999 metų - vidutiniškai apie 10 proc. kasmet. Paprastų maisto produktų vartojimas per tą patį laikotarpį vidutiniškai išaugo 3,6 procento.

90 proc. pirkėjų juos renkasi ir dėl kokybės bei geresnio skonio. AB produktai mažiau teršia gamtą - šis argumentas taip pat svarbus.

AB produkciją bent kartą per mėnesį perka 42 proc., o kasdien - 6 proc. gyventojų. Vartotojų gretos pamažu auga. Tačiau apie 40 proc. prancūzų šių produktų dar išvis nevartoja.

Ekologiniai produktai yra 10-20 proc. brangesni nei tradiciniai.

Kainų skirtumas tarp AB ir klasikinių produktų pateisinamas. Ekologinių ūkių derliai būna mažesni nei tų, kurie naudoja pesticidus ir mineralines trąšas. Iš įprastos karvės Prancūzijoje per metus primelžiama iki 10 tūkst. litrų pieno, o iš laikomos ekologiniame ūkyje - perpus mažiau.

Maitintis AB produktais Prancūzijoje vis dėlto įmanoma nepatiriant milžiniškų finansinių nuostolių. Dauguma parduotuvių išplėtojo AB savo prekės ženklo produktų pasiūlą. Jie kainuoja tik šiek tiek brangiau nei įprasta žinomiausių maisto perdirbimo įmonių produkcija.

Paryžiuje tai nėra lengva, bet provincijoje gyvenantys prancūzai dalį produkcijos gali pirkti tiesiai iš ekologinių ūkių, o tai gerokai sumažina išlaidas. Ekologiškų produktų entuziastai teigia, kad viską susumavus maistas, skalbimo ir namų priežiūros priemonės jiems kainuoja ne ką brangiau nei tradicinė produkcija.

AB vartotojai neperka mineralinio vandens, nes jo tara - plastikiniai buteliai - teršia gamtą. O vanduo iš čiaupo Prancūzijoje saugus ir beveik nieko nekainuoja. Sutaupyti galima ir valgant mažiau mėsos, ją pakeičiant pieno ir sojų gaminiais, kiaušiniais arba grūdinėmis kultūromis.