Vokeliai - jau ne tokia blogybė

Darbuotojų kantrybė trūksta tik tada, kai darbdavys išvis nustoja mokėti pinigus.

Būtent tokių skundų - kad vokelyje atlyginimą mokėję darbdaviai išvis nieko nebemoka - Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sulaukia vis daugiau.

Tiesa, vis dažnesni ir atvejai, kurie nepasitvirtina.

Ir vadovai išmoko geriau paslėpti neteisėtus veiksmus, ir pavaldiniai kartais siekia suvesti sąskaitas su jiems neįtikusiu darbdaviu.

Širvintiškis 40 metų Arūnas Laucevičius nutarė ieškoti teisybės. Kelerius metus Vilniaus įmonėje „Robiga“ suvirintoju dirbantis vyras tikina didesnę atlygio dalį visuomet gaudavęs vokelyje.

Jo oficiali mėnesio alga siekia beveik tūkstantį. Dar apie porą tūkstančių, anot A.Laucevičiaus, jis gaudavo neoficialiai. Tiesa, tvirtino vyras, sutartoji suma turėjusi siekti 3,5 tūkst.

„Ar kas patikėtų, kad, gaudamas mažiau nei tūkstantį, važinėčiau dirbti iš Širvintų į Vilnių? Juk kelionei išleisčiau beveik visus pinigus“, - kalbėjo suvirintojas.

Pastarąjį kartą - prieš pusantros savaitės - jis sako vokelyje gavęs vos pusę žadėtų pinigų.

Vyras sako nuolat ieškantis teisybės, o tai dažnam nepatinka. Tai esą nemiela ir jo viršininkui - plieno konstrukcijas gaminančios bendrovės „Robiga“ direktoriui Arvydui Narijauskui.

Suvirintojas neslėpė kad darbdavys ruošiasi jį atleisti.

„Robigos“ direktorius A.Narijauskas taip pat buvo atviras: pavaldinys ūmaus būdo, konfliktiško charakterio, ir jis išties ketinąs jį atleisti. Apie tai suvirintoją vadovas jau įspėjo žodžiu.

A.Narijauskas neigia A.Laucevičiaus kaltinimus ir tikino niekada nemokėjęs darbininkams atlyginimų vokeliuose.

„Būdavo, ir į darbą neateina, pasiima nedarbingumo pažymą. Labai konfliktiškas žmogus, nesutaria su kolektyvu“, - būsimų skyrybų su pavaldiniu priežastis vardijo A.Narijauskas.

Jis įsitikinęs, kad atlyginimų mokėjimo vokeliuose istoriją pavaldinys išsigalvojo, taip norėdamas atkeršyti už gresiantį atleidimą iš darbo.

„Atlyginimą gauti vokelyje ar išvis jo negauti“, - taip dirbantiems žmonėms pastaruoju metu iškylantį galvosūkį apibūdino VMI viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda.

Valdininkas džiaugėsi, kad ne visų lietuvių sąmoningumą pakirto sunkmečio baimė.

Tačiau akivaizdu, kad žmonių noras skųstis dėl pažeidimų gerokai sumenko. Pernai VMI telefonu, skirtu pranešti apie mokesčių pažeidimus, gauti 803 skundai, užpernai - 1446.

Kone triskart krito ir po atlikto tyrimo surašytų protokolų skaičius. 2008 metais inspektoriai suraitė 46, o pernai - vos 16 protokolų.

Pernai VMI nustatė 1,38 mln. litų neapskaityto darbo užmokesčio, 2008 m. - 3,62 mln. litų.

Jau kelerius metus VMI gaunamų skundų sąraše pirmauja statybos įmonės, automobilių priežiūros salonai, pajamų neapskaitančios mažos parduotuvės, turgavietės, aptarnavimo sferos bendrovės.

Pastaruoju metu pradėjo daugėti pranešimų apie mokesčių pažeidimus elektroninės prekybos versle.

Apie 75 procentus skambinančiųjų prisistato VMI specialistams, didžioji dalis sutinka bendradarbiauti.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidento Giedriaus Kadziausko nestebina, kad VMI sulaukia mažiau skambinančiųjų dėl vokelių.

„Faktas, kad, sunkėjant ekonominei situacijai, žmonės galvoja, kaip nepabloginti savo padėties. Žmonės labiau vertina darbo vietą, kad ir kokia ji būtų, netgi ir eidami į kompromisą su sąžine.

Darbdaviai daro įvairių pažeidimų, tarkim, vėluoja mokėti atlyginimą. Bet tai priklauso nuo jų, o vokeliai - abiejų šalių susitarimo reikalas.

Tenka pripažinti, kad šiuo metu motyvacija slėpti mokesčius yra didesnė nei anksčiau. Darbdaviai turi mažiau pinigų“, - kalbėjo G.Kadziauskas.

Jis neįžvelgė prielaidų, kad padėtis šiemet keistųsi: „Darbo vietos kaina - mokesčių našta tiek darbdaviams, tiek darbuotojams - nesumažėjo.

Tad paskatų, kad darbdaviai nesinaudos įstatymo landomis, vargiai ar atsiras“.

* Nors skundų dėl vokelių pernai sumažėjo, kita statistika rodo, kad noras vengti mokesčių išaugo.

* Iš viso 2009 metais VMI nustatė apie 478 mln. litų nedeklaruotų, nesumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų (baudos, delspinigiai ir pan.). 2008 metais ši suma siekė 264 mln. litų.

* Daugiau dėmesio buvo skiriama fiktyviems sandoriams, kai įmonės deklaruodavo išvežančios prekes į ES valstybes, dažniausiai - į Latviją, arba eksportuojančios į lengvatinių mokesčių šalis, o iš tikrųjų prekes parduodavo Lietuvoje.

* Praėjusiais metais dažnas buvo vadinamasis fenikso sindromas, kai turtas permetamas į kitas įmones, o skolos paliekamos senai.

* VMI yra nustačiusi per 700 tokių permetimo atvejų, kurių bendra nesumokėtų mokesčių suma siekia per 134,4 mln. Lt.

Bene didžiausią atgarsį Lietuvoje sukėlė Dalios Budrevičienės ryžtas prieš kelerius metus prabilti apie Krekenavos agrofirmoje vokeliuose mokamas algas.

„Tikėjausi, kad bus didesnė nauda, kad žmonės kovos už save, tačiau nusivyliau. Manau, kad ir Vyriausybė turėjo pasirūpinti šiuo reikalu“, - dabar kalba 51 metų D.Budrevičienė.

Šiuo metu moteris nedirba, to daryti negali dėl sveikatos. Ji praradusi 80 procentų darbingumo.

„Prisitaikiau prie esamos padėties. Tuomet buvau patekusi į įvykių sūkurį, dabar jau pradedu atsigauti. Dabar daug ką daryčiau kitaip, bet apie vokelius vis tiek kalbėčiau“, - tikino krekenaviškė.

Krekenavos agrofirma siejama su Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu.

V.Uspaskicho ir krekenaviškės keliai pirmą kartą susikirto 2006-aisiais. Tuomet per susitikimą su koncerno „Vikonda“ vienu steigėjų moteris jį viešai išvadino melagiu ir pareiškė, kad įmonėje dalis atlygio mokama vokeliuose.

Po kilusio skandalo D.Budrevičienė buvo atleista iš darbo Krekenavos agrofirmoje.

Krekenavos agrofirmai už vokeliuose mokėtas algas Panevėžio apylinkės teismas paskyrė 43 700 litų baudą.

Nors D.Budrevičienė išsikovojo iš buvusių darbdavių kompensaciją, ji ilgai negalėjo rasti darbo. Vos įmonių šeimininkai sužinodavo, kad pas juos darbo vietos dairosi per vokelių skandalą išgarsėjusi moteris, pranešdavo, kad jau susirado darbuotoją.

„Baisus dalykas prasižioti apie tai, ką visi ir taip žino. Tačiau juk reikia galvoti ne tik apie save, bet ir apie būsimas kartas“, - sakė krekenaviškė.