„Moody's“ taip pat pranešė Lietuvos vyriausybės obligacijų JAV doleriais emisijai, kuri bus išpirkta 2020 metais, suteiks „Baa1“ reitingą.
„Lietuvos valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis iki 2012 metų gali padidėti iki beveik 50 proc., o tai yra labai didelis rodiklis valstybei su valiutų valdybos modeliu. Tai pakenks vyriausybės finansiniam lankstumui“, - sakė „Moody's“ viceprezidentas Kennethas Orchardas.
Tuo tarpu sausio pabaigoje „Moody's“ teigė galinti padidinti penkių Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, skolinimosi reitingų perspektyvas, nes šios šalys atsigauna po recesijos, o jų bankų sistemų padėtis stabilizuojasi. „Moody's“ gali padidinti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vengrijos ir Juodkalnijos skolinimosi reitingų perspektyvas, sakė agentūros vyresnysis analitikas.
„Šių šalių ekonominė padėtis stabilizuojasi, o finansinis stresas mažėja, todėl yra tikimybė, kad reitingų perspektyvos bus padidintos nuo neigiamų iki stabilių, - sakė K.Orchardas. - Mes matėme tam tikrą pagerėjimą per pastaruosius tris mėnesius. Tai pasakytina apie visas minėtas šalis“.
Šiuo metu „Moody's“ Lietuvai yra priskyrusi skolinimosi užsienio valiuta reitingą „Baa1“, Latvijai - „Baa3“, o Estijai - A1.
„Bankų sektorių padėtis išlieka sudėtinga dėl lėto ekonomikos augimo, augančio nedarbo bei didėjančios blogų paskolų dalies. Tačiau daugelyje šalių bankų sektoriai auga pamažu, o tai reiškia, kad tokie bankai nenoriai suteiks paskolų, kas stabdys ekonomikos augimą, - sakė K.Orchardas. - Tai bus finansinio stabilizavimosi bei lėto atsigavimo metai“.
Ekonomikos augimo tempas šiame regione, kuris penkerius metus iki 2007 metų sudarė 7 proc. per metus, negrįš iki prieškrizinio lygio, sakė K.Orchardas. „Tie laikai jau baigėsi“, ir ekonomikos augimas sudarys maždaug 3-4 proc. per metus net po ekonomikos atsigavimo.
Bendras minėtų penkių šalių ekonomikos augimo tempas šiemet turėtų sudaryti 1,1 proc., o kitąmet - 3,1 proc., prognozuoja „Moody's“.
K.Orchardas pažymi, kad po Estijos, kurios valstybės skola, remiantis Europos Komisijos prognoze, šiemet bus mažiausia Europos Sąjungoje (ES) ir sieks maždaug 11 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nė viena Rytų Europos šalis, priklausanti ES, neprisijungs prie euro zonos iki 2014 metų.
Lietuva ir Latvija, kurios norėtų tapti euro zonos po ketverių metų, turės „gerokai karpyti išlaidas, kad jų biudžetų deficitai pasiektų 3 proc. BVP ribą. Manau, kad bent šiuo metu jų galimybės tapti euro zonos narėmis yra apylygės“, sakė K.Orchardas.