Pasirodo, ne. Prieš savaitę Kauno apygardos administraciniame teisme pasibaigusi byla kauniečio Algirdo Kavaliausko naudai – pamokantis, nors ir daug nervų kainuojantis pavyzdys, kaip piliečiui ir šiandien galima apsiginti nuo banko savivalės – jų vidaus taisyklių.
Pirmąkart A.Kavaliauskas su teisingumo paieškomis susidūrė prieš keletą metų, kai, norėdamas padėti savo senyvo amžiaus motinai, kreipėsi į Kauno civilinės metrikacijos archyvą. Už gautą pažymą 6 Lt jam buvo pasiūlyta susimokėti tuometiniame „Hansabanke“, jo darbuotoja iš piliečio už įmoką paprašė dar poros litų.
„Už ką turėčiau mokėti bankui?“ – norėjo sužinoti žmogus. Vien dėl to, kad nepakluso banko vidaus tvarkai, turėjo ne pačių maloniausių reikalų su apsaugos darbuotojais ir policija. Abejojantį žmogų kaip kokį nusikaltėlį pareigūnai sulaikė dėl dviejų litų ir iš banko nulydėjo į policijos būstinę.
„Ką išgirdau Centro policijos skyriuje, silpnų nervų žmogui geriau negirdėti. Galiausiai vienas policininkų į ausį man pašnabždėjo, kad prisipažinčiau, jog esu psichiškai neįgalus. Paaiškinau, kad turiu profesionalo vairuotojo teises ir galiu vairuoti vilkiką, o ligoniams tokių teisių neduoda“, - „Ūkininko patarėjui“ pasakojo A.Kavaliauskas.
Neturėdami dingsties žmogaus sulaikyti, pareigūnai vyriškiui liepė eiti namo. Nenorėdamas delsti tvarkyti motinos reikalų, žmogus kitą dieną banke tuos mokesčius sumokėjo.
2008 m. lapkritį policijos pareigūnai A.Kavaliauską nubaudė automobiliu važiavus neprisisegus saugos diržu. Už šį kelių eismo taisyklių pažeidimą jam buvo skirta 100 Lt bauda ir nurodyta susimokėti ją viename bankų į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kauno skyriaus sąskaitą.
„Banke iš manęs pareikalavo papildomo mokesčio už paslaugą ir dar liepė sumokėti komisinį mokestį. Finansų įstaigų įstatyme išvardytame finansinių paslaugų sąraše tokios paslaugos nėra, todėl papildomai mokėti bankui aš vėl nesutikau“, - prisimena A.Kavaliauskas.
Žmogus raštu kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK) ir prašė paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu jam didinama mokesčio prievolė.
Iš Kauno VPK gavęs paraginimą sumokėti baudą į nurodytą banko sąskaitą, A.Kavaliauskas kreipėsi į Kauno apskrities administracinių ginčų komisiją. Ši išnagrinėjusi piliečio skundą, įpareigojo policiją per penkias darbo dienas raštu atsakyti į skundą.
Savo ruožtu policija kreipėsi į antstolius, kad šie iš A.Kavaliausko išieškotų nesumokėtą baudą. Nieko nelaukdami antstoliai areštavo piliečio turimą banko sąskaitą ir jam priklausantį kelių šimtų litų vertės sandėliuką.
„Pasijaučiau taip, tarsi ėriukas, kuris vilkui pastojo kelią“, - „Ūkininko patarėjui“ guodėsi A.Kavaliauskas.
Nepakęsdamas tokios neteisybės, vyriškis pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Ieškovas reikalavo, kad Kauno apskrities VPK jam leistų susimokėti baudą papildomai nemokant bankams arba įrodyti tokio mokesčio teisėtumą.
Kauno apygardos administracinis teismas patenkino A.Kavaliausko skundą ir įpareigojo policiją per penkias darbo dienas įvykdyti kauniečio prašymą – surasti būdą, kaip sumokėti baudą be papildomų mokesčių.
Pergalę šioje istorijoje ieškant teisybės pasiekęs žmogus į panašią situaciją buvo patekęs ir tuomet, kai Kauno miesto savivaldybei norėjo sumokėti žemės nuomos mokestį, bet nesutiko jo mokėti į nurodytą banko sąskaitą. Administracinių ginčų komisija išnagrinėjo A.Kavaliausko skundą ir įpareigojo savivaldybę rasti būdą, kaip priimti mokestį be bankų tarpininkavimo.
Vyriškis buvo teisus, jis Kauno miesto savivaldybės Apskaitos skyriuje atsiskaitė grynaisiais.
A.Kavaliauskas gilinasi į įstatymus ir pats be advokato gina savo teises. Jis yra Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus narys ir sako manąs, kad bet kuris bankas neturi teisės reketuoti piliečių.
„Komisinis ir aptarnavimo mokestis – neteisėta banko veikla. LR Finansų įstaigų įstatymo 3 str. paslaugų sąraše tokių finansinių paslaugų nėra. LR Mokėjimų įstatyme rašoma, kad banko sąskaitos sutartyje ir kredito įstaigos veiklos taisyklėse negali būti sąlygų, kurios pablogintų kliento padėtį, palyginti su ta, kurią numato šis įstatymas“, - teigia Algirdas.
LR Mokėjimų įstatymo 7 str. 8 d. sakoma, kad mokėtojo kredito įstaiga negali imti atlyginimo už tai, kad mokėjimo nurodymui įvykdyti mokėtojas sumoka grynuosius pinigus. Tuo tarpu gavėjo kredito įstaiga negali imti atlyginimo už lėšų įskaitymą į gavėjo sąskaitą. Tretieji asmenys (šiuo atveju bankai) neturi didinti prievolės valstybei piliečio sąskaita.
Suprantama, kad bankai lupikauja ir jų savivalė Lietuvoje sunkiai paaiškinama. Tuo, nors ir praėjo kryžiaus kelius, teko įsitikinti A.Kavaliauskui. Juk ir paslaugos už įmokų priėmimą atskiruose bankuose gerokai skiriasi, o bankų mokestis kartais netgi viršija pačią mokamą sumą.