Išdrįsusiems metų pradžioje supirkti iš paniškai pardavinėjančių užsienio investuotojų Lietuvos euroobligacijas (pavyzdžiui, 2018 metų išpirkimo obligacijos buvo siūlomos su 11 proc. ir didesniu pelningumu) buvo atlyginta solidžia dviženkle grąža.
Metų pabaigoje Lietuvos ir Vokietijos obligacijų pajamingumo skirtumas susitraukė nuo buvusių 8 iki maždaug 3 procentinių punktų. Per metus mažėjusi rizikos premija leido papildomai uždirbti ir į kitas Rytų bei Vidurio Europos valstybių euroobligacijas investavusiems fondams.
Mažos akcijų dalies fondų grupėje (4 fondai, bendra turto vertė - 912 mln. litų) rezultatai taip pat džiugino. Bendra vidutinė svertinė grąža praėjusiais metais buvo 13,38 proc. Šioje fondų grupėje jau pasireiškė teigiama kai kurių rizikingesnių instrumentų įtaka. Rezultatai buvo geresni tų fondų, kurių investavimo strategija leido daugiau investuoti į akcijas. Tiesa, čia jau išryškėjo ir fondų valdytojų skirtingas požiūris į pokrizinį laikotarpį. Laiku nesuskubus sugrįžti į akcijas, kai kuriems fondams teko tenkintis minimalia dviženkle grąža.
Vidutinės akcijų dalies pensijų fondų (11 fondų, kurių bendras turtas metų pabaigoje buvo 1,7 mlrd. litų) bendra svertinė vidutinė grąža buvo 21,61 proc. Rezultatą aukštyn patempė tai, kad penki fondai, kurių rezultatai viršijo 20 proc., valdo daugiau kaip 60 proc. šios grupės bendro turto. Krizės laikotarpiu 2008 m. sėkmingai pasirodė tie fondų valdytojai, kurie drastiškai sumažino investicijas į akcijas.
Tačiau 2009 m. jie praleido geriausius mėnesius ir metų pabaigoje tegalėjo pasigirti bent dvigubai mažesniu uždarbiu nei pirmąsias pozicijas užkariavę fondai.
Panaši situacija susiklostė ir didžiausios akcijų dalies fonduose (4 fondai, bendra turto vertė metų pabaigoje - 185,6 mln. litų), kurių bendra vidutinė svertinė grąža buvo 27,14 proc. Dviejų geriausius rezultatus parodžiusių fondų rezultatas tesiskyrė šimtosiomis dalimis, tuo tarpu kiti du fondai nuo jų atsiliko du ir net tris kartus.
„Pastarųjų dviejų metų pensijų fondų valdymo istorija yra ryškus pavyzdys to, kad lyderiai keičiasi, rinkos judėjimo krypties ir patvarumo numatymas tėra profesionalų spėjimas. Vieni fondų valdytojai geriau prisitaiko prie „meškų“ rinkos, kai sumažėja investuotojų rizikos apetitas, kiti - „bulių“ rinkoje, kai reikia prisiimti daugiau rizikos, norint pasiekti gerų rezultatų. Tad natūralu, kad pensijų fondų dalyvis, besirenkantis fondą pagal jo deklaruojamą rizikos lygį, gauna šiek tiek kitką nei tikėjosi. Praėjusių metų pavyzdžiai suteikia pagrindą teigti, jog ne visada fondas bus didesnės rizikos, jei jo investavimo strategijoje numatyta didesnė akcijų dalis“, - rašoma FAA pranešime.