Penktadienį Seime vykusioje konferencijoje apie Lietuvos
užsienio politiką Rytuose, Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto dėstytojas T.Janeliūnas pabrėžė, kad Lietuva
yra itin jautri užsienio politikos klaidoms, todėl reikėtų vengti
rizikos, kurią sukelia politinis susitelkimas į trumpalaikius ar
vieno sektoriaus verslo interesus.
„Tai būtų tas pats, kas užstatyti savo vienintelį būstą tam,
kad galėtum investuoti į didelės rizikos investicinį fondą su
labai neaiškia pelno perspektyva. Taigi, rekomendacija būtų labai
paprasta, būtent dėl šitų savybių mūsų užsienio politikoje
derėtų laikytis kuo neutralesnio politikos ir verslo santykio“, -
kalbėjo T.Janeliūnas.
Jis pažymėjo, kad riba tarp tinkamų verslo sąlygų ir atskirų
verslo sektorių įmonių protegavimo yra „labai sąlyginė“.
„Ypač ji iškraipoma tais atvejais, kai egzistuoja mažos rinkos,
kur ir taip konkurencija yra minimali. Nutolimas nuo idealaus laisvos
rinkos modelio yra proporcingas tai rizikai, kad bus ginama ir saugoma
ne bendra verslo aplinka, bet konkretus verslo sektorius ar
subjektas“, - dėstė politikos ekspertas.
Jo teigimu, Lietuvos užsienio prekybos su Rusija ir
Nepriklausomų valstybių sandraugos šalimis duomenys patvirtina, kad
politinė retorika neturi tiesioginės įtakos ekonominiams
santykiams.
„Nepaisant pakankamai aštrios mūsų retorikos Rusijos
atžvilgiu, nuo pat 2004 metų iki 2008 metų mūsų eksportas į
Rusiją ir NVS labai nuosekliai, ramiai augo iki ekonominės krizės.
Tuo tarpu tuo metu, kai mes tarsi pradėjome švelninti savo retoriką
Rusijos atžvilgiu, ieškoti kontaktų, tarsi turėtų logiškai sekti
pozityvesnis Rusijos nusiteikimas mūsų verslo atžvilgiu, matome,
kad deja grynai ekonominė ir krizės logika veikia žymiai stipriau.
Mūsų geranoriškumas absoliučiai neatsispindi verslo santykiuose“,
- aiškino T.Janeliūnas.
Neutralumas, pasak jo, nereiškia, kad verslą ir verslininkus
reikėtų ignoruoti. Politologo nuomone, Lietuvai būtina išnaudoti
priemones, kurias suteikia narystė Pasaulio prekybos organizacijoje,
Europos Sąjungoje ir kitose struktūrose, tam kad šalies
verslininkai nebūtų diskriminuojami.
„Tačiau tai neturėtų paversti užsienio politikos ir diplomatų
atskirų kompanijų ambasadoriais. Užsienio politika turėtų
išlikti nacionalinius interesus ginanti politika, o ne vidaus
ekonominės politikos instrumentas ar juo labiau verslo interesų
grupių įrankis pelnui didinti ar verslo rizikai mažinti“, - sakė
T.Janeliūnas.
Jo teigimu, verslo struktūras būtina perspėti apie galimas
rizikas nestabiliose šalyse, tarp jų ir Lietuvos rytinės
kaimynėse.
„Tai padėtų verslui greičiau prisitaikyti prie kintančios
tarptautinės aplinkos papildant verslo logiką praktine informacija o
ne tikėtis tiesioginės politinės paramos, kuri gali skaudžiai
atsiliepti, jei ji tik trumpam sukurtų iliuziją, kad padeda
verslui“, - aiškino T.Janeliūnas.
Paskirtasis užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius
Ažubalis konferencijoje kėlė klausimą, ar Lietuva gerai pasirenka
instrumentus savo ilgalaikei vizijai Rytuose įgyvendinti.
„Turima vizija paremta vertybiniu įsitikinimu, kad saugumas ir
stabilumas geriausiai gali būti užtikrintas per demokratijos,
pagarbos žmogaus teisėms, rinkos ekonomikos ir teisinės valstybės
principų plėtrą rytų kryptimis. (...) Ar turime išties optimalų
Rytų politikos modelį? Be realių praktinių veiksmų vizijos taip
ir lieka neišsipildžiusiomis svajonėmis“, - kalbėjo A.Ažubalis.
Jis minėjo, kad Lietuva buvo pasyvi derėdamasi dėl naujosios
Rusijos ir ES strateginės partnerystės sutarties.
„Tikimės, kad naujajame ES ir Rusijos partnerystės ir
bendradarbiavimo susitarime bus nustatyti visapusiški ir teisiniais
įsipareigojimais pagrįsti bendradarbiavimo rėmai, kuriuose
atsispindės visos pagrindinių santykių sritys, įskaitant žmogaus
teisų gynimą, pagarbą demokratinėms vertybėms ir teisinės
valstybės principams. Lietuvos pozicija derybose dėl šio susitarimo
neturėtų būti pasyvi. O ji buvo“, - sakė A.Ažubalis.
Pasak jo, Rytų kaimynystės erdvė sudėtinga tuo, kad joje
nuolat vyksta didžiųjų pasaulio galių interesų kova ir įtakos
sferų persidengimo veikiami procesai. Lietuva, būdama ES dalis, turi
veikti per ją.
Bendradarbiavimas su Rusija, anot jo, yra svarbus, bet
geranoriškais dvišaliais santykiais turi būti suinteresuotos abi
pusės.
„Mes esame suinteresuoti, kad prekyba, ekonominiai santykiai
netaptų politinių įtampų, politinių nuomonių skirtumų
tarptautiniuose forumuose įkaitu. Tai čia mums klausimas ir
uždavinys“, - kalbėjo būsimasis Užsienio reikalų ministerijos
vadovas.
Tuo metu europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigė, jog ES ir
Rusijos darybos dėl naujo strateginio susitarimo vyksta „senų
iliuzijų erdvėje, kur vis manoma, kad galima sudaryti kokią nors
sutartį, kuri būtų Rusijai įpareigojanti“.
„Matėme daugybę pavyzdžių, kad jokie tarptautiniai
įsipareigojimai nėra įpareigojimai, jei ten matomi savi interesai.
ES yra pilna iliuzijų, kad galima pasirašyti ką nors, kas
teisiškai įpareigotų mūsų strateginį partnerį. Žinoma, jo tai
neįpareigos, jis turėdamas tokį dvišalį dalyką nebent galvos,
kad Europa yra įsipareigojusi“, - sakė V.Landsbergis, pabrėžęs,
kad Rusija išgyvena „pokolonijinės“ politikos laikotarpį.