Vokiečių sukčiams – nerimo dienos

Vokietija šią savaitę pademonstravo, kaip galima sėkmingai susigrąžinti į valstybės iždą nuslėptus mokesčius.

Užteko finansų ministro Wolfgango Schauble's užuominos, kad valstybė pirks kompaktinę plokštelę, į kurią įrašyti sukčių asmeniniai duomenys, ir turtuoliai puolė atgailauti.

Dienraščio „Bild“ duomenimis, praėjus vos 48 valandoms po ministro įspėjimo vien Žemutinėje Saksonijoje į finansų ministeriją kreipėsi septyni asmenys ir prisipažino nuslėpę mokesčius bei investavę pinigus Šveicarijoje.

Bendra šio nuo mokesčių nuslėpto turto vertė – 2,9 mln. eurų. Apie trečdalį šios sumos turtuoliams teks sumokėti Mokesčių inspekcijai Vokietijoje.

Dar vienas asmuo, „pamiršęs“ deklaruoti šešiaženklę sumą, kreipėsi į Mokesčių inspekciją Heilbrono mieste. Ir visa tai – tik per porą dienų.

Vokietija pažadėjo už kompaktinę plokštelę su maždaug 1,5 tūkstančio sukčių, nuslėpusių mokesčius, pavardžių sumokėti 2,5 milijono eurų. Akivaizdu, kad ji atsipirks su kaupu.

Dar neseniai buvo skelbiama, kad duomenys, kuriuos vyriausybei pasiūlė pirkti informatorius, verti 100 milijonų eurų.

Pasak dienraščio „Suddeutsche Zeitung“, iš tiesų jie verti dar daugiau.

„Tai – didžiausias mokesčių slėpimo skandalas per visą Vokietijos istoriją“, – skelbia dienraštis, remdamasis šaltiniais valstybės finansų įstaigose.

Kompaktinė plokštelė su sukčių pavardėmis jau vadinama sėkmingiausia pasaulyje: dar net nepradėjusi „groti“, ji privertė byrėti į valstybės iždą milijonus.

Vien tai, kad tokia informacija egzistuoja, verčia drebėti tūkstančius vokiečių, nuslėpusių mokesčius. Ne tik drebėti, bet ir veikti.

Pripažinę kaltę, sumokėję mokesčius ir atitinkamas palūkanas, jie išvengia bausmės.

O ji nemaža: už paprastą mokesčių slėpimą Vokietijoje gresia 5 metai nelaisvės, už didelę sumą – net 10 metų kalėjimo.

Vokiečiai net nesvarsto, ar Finansų ministerija elgiasi legaliai pirkdama vogtus duomenis apie asmenines sąskaitas kitos valstybės bankuose.

Jie skuba į Mokesčių inspekciją. Juk kai kompaktinė plokštelė atsidurs kriminalistų rankose ir prasidės sukčių medžioklė, prisipažinti pamiršus bus vėlu.

„Ši plokštelė veikia kaip karšta viryklė, ant kurios čirška mokesčių sukčiai“, – šaiposi komentatoriai.

„Kiekvienam, kuris mano, kad praeityje galėjo nuslėpti mokesčius, nuoširdžiai patariu pasinaudoti mūsų įstatymais ir prisipažinti pateikiant oficialų pareiškimą“, – mokė mokesčių mokėtojus Vokietijos finansų ministras W.Schauble.

Jis priminė, kad vyriausybė kartą jau sėkmingai nusipirko kompaktinę plokštelę su vogtais duomenimis.

Skelbiama, kad Finansų ministerija už ją sumokėjo net 5 milijonus eurų.

Vadinamoji Lichtenšteino afera 2008 metais sukėlė teismų bangą, tačiau nė viename iš beveik 200 procesų teisėjai neatmetė jos kaip neteisėto įrodymo.

Ar verta stebėtis, kad kai kuriems turtuoliams šie žodžiai pasirodė kaip pasiūlymas, kurio neįmanoma atmesti?

Prisipažinti nuslėpus mokesčius brangu, bet verta: ištaisius ir papildžius duomenis mokesčių deklaracijoje, mokėtojui Vokietijoje negresia jokie teismai ir jokios baudos.

Pastarosiomis dienomis kaista telefonai ne tik mokesčių patarėjų biuruose, bet ir Šveicarijos bankų atstovybėse Vokietijoje, aptarnaujančiose pasiturinčius vokiečius.

„Mūsų klientai susirūpinę, ar tik jų nebus užkliudžiusi duomenų afera“, – pripažino vieno privataus Šveicarijos banko Frankfurte darbuotojas.

Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, kompaktinėje plokštelėje – banko „Credite Suisse“ klientų duomenys.

Tačiau dienraštis „Financial Times Deutschland“ sužinojo, kad tokių plokštelių yra ir daugiau. Jose esą įrašyti privataus Šveicarijos banko „Julius Baer“ ir Didžiosios Britanijos HSBC klientų duomenys.

Pastarojo duomenų banką neva nukopijavo 37 metų informatikos specialisto ir duomenų vagišiaus Herve Falciani draugė ir bendrininkė Georgika Mikhael.

Ši prancūziško ir libanietiško kraujo turinti mergina, su kuria taip pat bando derėtis Vokietijos tarnybos, dabar gyvena Libane.

Susidomėjimo kompaktinėse plokštelėse slypinčiais lobiais neslepia ir kitos šalys: Austrija, Belgija ir Nyderlandai jau pareiškė norintys gauti duomenis apie savus mokesčių sukčius.

Prisidėti įsigyjant duomenis šios šalys nežada, tačiau tikėtina, kad įkalčių vis tiek gaus: ES šalyse galioja tarpvalstybinės pagalbos direktyva, įpareigojanti keistis informacija apie mokesčių slėpimą.

Austrija kartą jau pasinaudojo disku, kurį Vokietijos federalinė žvalgyba prieš dvejus metus įsigijo Lichtenšteine: jame buvo įrašyti ir 170 austrų mokesčių sukčių duomenys. Visi įtariamieji atsidūrė teisme.

Klausydamiesi diskusijos, ar teisėtai Vokietija ryžosi įsigyti duomenis, austrai tiktai gūžčioja pečiais.

Pagal šios šalies įstatymus, ir juos pirkti, ir naudoti visiškai legalu.

Pasak Vokietijos mokesčių inspekcijos profesinės sąjungos, slėpti tikrąsias pajamas jau tapo vokiečių nacionaliniu sportu: nusuktų mokesčių suma kasmet siekia 30 milijardų eurų.

Vokietijoje baudžiama ne tik už mokesčių slėpimą, bet ir už bendrininkavimą arba raginimą, net vien už bandymą slėpti mokesčius.

Papildomai ir laiku deklaravus mokesčius, bausmės galima išvengti. Šio papildomo deklaravimo forma nėra nustatyta: finansų ekspertai pataria tokiu atveju kreiptis į mokesčių patarėjus.

Šio nusikaltimo senaties terminas – penkeri metai, sunkiais atvejais – dešimt metų.

Tiek mokesčius slėpusių vokiečių pavardžių minima dokumente, kurį nusprendė įsigyti šalies valdžia.