Gaivinant monstrą – mirtini valstybės dūriai mažiesiems

B.Kvedarienė įsitikinusi, kad šią valstybinę įmonę kaip ligotą dramblį siekiama iškelti iš gilios duobės virvėmis supančiojus pelningai dirbančias bitutes - pašto privatininkus. Svarstomos naujos Pašto įstatymo redakcijos, jeigu jos būtų priimtos ir įgyvendintos, ne vieną privačių pašto paslaugų tiekėją priverstų ant įmonės durų užkabinti spyną.

Lietuvoje yra apie 80 privačių pašto paslaugas teikiančių privačių įmonių. B. Kvedarienė, pernai penkioliktąsias įmonės įkūrimo metines atšventusios UAB „Jūros paštas“ direktorė, teigia, kad dalis įmonės klientų dėl ekonominio sunkmečio pakeitė savo įpročius ir, pirmiausia, atsisako laikraščių prenumeratos.

Prenumeratoriai – ne vieninteliai „Jūros pašto“ klientai. Pasak direktorės, sudarytos sutartys su daugiau kaip 300 įmonių, kurioms „Jūros pašto“ laiškininkai nešioja korespondenciją. Tai - laiškai, sąskaitos, reklaminė medžiaga ir kita korespondencija.

Kaip skelbia RRT, „Lietuvos paštas“ 2009 metų trečiąjį ketvirtį gavo 94 proc. visų pajamų už pašto korespondencijos, kai tuo tarpu 80 privačių bendrovių pasidalijo likusius 6 proc.

Privačioms pašto bendrovėms tenka ir taip maža pyrago dalis, bet, priėmus naują Pašto įstatymo redakciją, gali dar labiau sumenkti, kai kurios bus pasmerktos ir žlugti.

Privačių įmonių pašto paslaugų įkainiai yra keliskart mažesni nei AB „Lietuvos paštas“, tačiau iki 2012–ųjų pabaigos, kai bus liberalizuota pašto rinka, privatininkai siuntas iki 50 gramų, kaip numato įstatymas, privalo arba pristatyti 2,5 karto brangiau nei „Lietuvos paštas“, arba, jeigu pristato už tą pačią kainą, laišką ar siuntą privalo įteikti adresatui į rankas. Jeigu įteikus siuntą, nebus adresato pasirašyta, laukia bauda.

„Kai yra numatytos tokios nelygios sąlygos, kuris pašto paslaugų užsakovas, mums dalyvaujant atviruose konkursuose, norėtų pasirinkti mus, privatininkus? Nė vienas! Pašto įstatymas sunkiai monopolininko vardo atsisakančiam „Lietuvos paštui“ numato naudingų išlygų ne tik dėl siuntų iki 50 gramų pristatymo – o jų daugiausia, bet ir atleidžiant jį nuo PVM mokėjimo už laiškų ir siuntų pristatymą šalyje. „Lietuvos paštas“, kaip ir smulkieji pašto paslaugų teikėjai, yra pelno siekiančios įmonės, todėl visai nesuprantama, kodėl monopolizuotas „Lietuvos paštas“ atleidžiamas nuo PVM mokėjimo“, - UAB „Jūros paštas“ direktorė neslepia apmaudo.

„Ūkio ministras nuolat pabrėžia, kad reikia palaikyti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet, pasiklausius paskutinių Susisiekimo ministerijos ministro Eligijaus Masiulio šnekų apie „Lietuvos pašto“ reorganizaciją, galimybes dirbti pelningai, akivaizdu, kad tai bus siekiama dar labiau monopolizuojant „Lietuvos paštą“ ir sukuriant nepakeliamas sąlygas privatininkams“, - teigia B. Kvedarienė.

Jos nerimas – ne iš piršto laužtas: Pašto įstatymo projekte siūloma pašto privačias bendroves kontroliuojančiai Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) leisti prasižengusioms įmonėms skirti dar drastiškesnes baudas.

Pašto įstatymo projekte numatyta leisti kontroliuojančiai RRT už įstatymo pažeidimus uždrausti pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjui užsiimti šią veikla iki 1 metų, o nusižengus pakartotinai – iki 3 metų.

Nevykdant Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, įstatymo pataisose numatyta, kad bus galima skirti baudą iki 3% metinių pajamų, o pakartotinai nepaklusus – iki 5 proc.

Pernai RRT UAB „Jūros paštui“ buvo skyrusi 500 litų baudą.

„Uždrausti įmonės veiklą trejus metus reiškia vieną vienintelį dalyką – bankrotą. Nė viena įmonė po trejų metų ar dar trumpiau nesugebėtų atsitiesti“,- įsitikinusi tauragiškė.

Ne tik privatininkai, bet ir verslo ekspertai įsitikinę, kad tokiomis drakoniškomis priemonėmis siekiama vieno tikslo: žlugdant privačias bendroves, stiprinti „Lietuvos pašto“ monopolį, kad ši valstybinė įmonė iki 2012-ųjų pabaigos, kai numatoma liberalizuoti pašto rinką, būtų nors šiek patrauklesnė galimiems investitoriams.

Naujojo Pašto įstatymo projekto autoriai, siekdami griežtesnių bausmių privačioms pašto bendrovėms, tikina, kad tai yra priemonė sutramdyti nuolat galiojančio įstatymo nuostatų nesilaikančius ir piktnaudžiaujančius privačių pašto ir pasiuntinių įmonių vadovus. Ir užuot baudus juos kaip fizinius asmenis, bausti kaip įmones.

Kai kurie teisės ekspertai mano, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos negali būti aklai perrašytos į įstatymą.

UAB „Jūros paštas“ Ryšių reguliavimo tarnybai kiekvieną mėnesį moka po 250 litų mokestį už pašto paslaugų bei pasiuntinių teikimo sąlygų laikymosi priežiūrą.

„Nežinau, ar dar kur nors taip yra, kad kuriai nors kitai įmonei reikėtų mokėti mokestį už tai, kad yra kontroliuojama“, - traukė pečiais B. Kvedarienė.

Kaip paaiškino RRT atstovė spaudai Rasa Karalienė, toks mokestis Ryšių reguliavimo tarnybai yra mokamas ne tik už pašto paslaugų teikimo sąlygų bei pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygų laikymosi priežiūrą, bet ir už elektroninių ryšių veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą, kitus RRT atliekamus darbus ir teikiamas paslaugas.

Užmokestį už pašto paslaugų teikimo sąlygų bei pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygų laikymosi priežiūrą moka kiekvienas pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas, kurio bendros metinės pajamos iš pašto ar pasiuntinių veiklos pagal RRT pateiktą suteiktų pašto ar pasiuntinių paslaugų ataskaitą už praėjusius metus viršija 250000 Lt.

Tauragiškė verslininkė įsitikinusi, kad visos aukščiausių valstybės pareigūnų kalbos apie „Lietuvos pašto“ reformą iki šiol buvo rašytos šakėmis ant vandens – bergždžios.

„Mąstant apie taupymą didelio proto nereikia: tūkstančiai žmonių „Lietuvos pašte“ dirba administracinį darbą. Atėjęs dirbti naujas „Lietuvo pašto“ direktorius su savimi iš savo buvusios darbovietės atsivedė 20 darbuotojų. Kur tai sunkmečiu matyta? Mano įmonė turi keturis filialus, įdarbinu 62 žmones, bet visur sukuosi kaip voverė viena – teturiu tik 2 buhalteres, nors oi, kaip reikėtų nors vienos pavaduotojos!” - pasakoja verslininkė.

Pernai, kaip skelbiama, „Lietuvos paštas“ patyrė didesnį nei 20 milijonų litų nuostolį, UAB „Jūros paštas“, kaip teigia jo savininkė B. Kvedarienė, turėjo nedidelį pelną.

Anot jos, kalbant apie liberalizaciją, „Lietuvos paštui“ reikėtų pradėti nuo mažų dalykų: „Neįteikę laiku siuntos, mes, privatininkai, kitą pristatome dovanai, į skundus reaguojame per dieną ar dvi. O „Lietuvos paštui“ reikia mėnesio atsakyti į laišką“, - dalijosi patirtimi verslininkė. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai šalyje yra susibūrė į juos vienijančią asociaciją, kuri siekia lygių sąlygų pašto rinkoje.

„Norime, kad „Lietuvos paštui“ nebūtų įstatymiškai suteiktas monopolis. Norime, kad pašto paslaugų rinka būtų kuo greičiau liberalizuota. Siekiame, kad naujos redakcijos Pašto įstatyme nebūtų nuostatos, kuri „Lietuvos paštą“ atleistų nuo PVM mokesčio mokėjimo. Reikalaujame, kad privatininkai nebūtų įpareigoti siuntas iki 50 gramų nešti 2,5 karto brangiau, o jei už tą pačią kainą, kad nebūtų įpareigoti siuntą įteikti adresatui į rankas. Tik sudarius rinkoje vienodas sąlygas bus galima kalbėti apie pašto liberalizavimą“, - asociacijos reikalavimus įstatymų leidėjams vardijo verslininkė.

Nors per praėjusius metus bendrovės apyvarta sumažėjo 20 proc., B. Kvedarienė įsitikinusi, kad iki minimumo sumažinus administravimo išlaidas, būtų galima „išlaviruoti“ ir sunkmečiu, bet, jeigu naujas Pašto įstatymas bus priimtas, jos priežiūrą vykdanti RRT panorėjusi galės sužlugdyti bet kurią privačią pašto bendrovę.