Amerikietis draugas rūkytą sūrį valgė net čepsėdamas, o kai paragavo trauktinės „Žalios devynerios“, pasakė, kad pirks bilietą į Lietuvą.
Iš pradžių škotai įtariai žiūrėjo į geltoną skanėstą, tačiau kai pradėjo ragauti šakotį, nė trupinio nepaliko. Panašius įspūdžius ne kartą girdėjau iš daug po pasaulį keliaujančių draugų.
Jie tvirtino, jog dar nė karto neprašovė užsieniečiams nuvežę juodos ruginės duonos, šakočių, mėsos gaminių, gintaro ar lininių staltiesių.
Ministrai pasikeičia dovanomis
Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai, susirenkantys į bendrus susitikimus, jau ne vienerius metus puoselėja tradiciją lauktuvių vieni kitiems atvežti kokį nors nacionalinį suvenyrą ar kitų gėrybių.
Neseniai iš tokio susitikimo grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius parsivežė 26 butelius įvairių alkoholinių gėrimų ir sūrių. Jais su kolegomis pasidalijo Žemės ūkio ministerijoje surengtoje vakaronėje.
Pats ministras lauktuvių kolegoms tąkart vežė keliolika trauktinės „Trejos devynerios“ butelių.
Protokolinių susitikimų metu K.Starkevičius dovanoja dirbinius iš gintaro, dažniausiai rašiklius. Neoficialių susitikimų metu užsieniečius kolegas jis vaišina juoda duona, varškės sūriu, medumi, midumi ir trauktine.
Geriausia – maistas ir gėrimai
Pusę pasaulio išmaišęs verslininkas ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidų vedėjas Jogaila Morkūnas lauktuvių veža beveik visada.
„Kadangi Lietuvoje kažko ypatinga, ką galima vadinti tautiniais suvenyrais, sunku rasti, pirmiausia – šventas reikalas – vežu juodos duonos“, – greitakalbe bėrė J.Morkūnas.
Į jo lagaminą keliauja ir saldainiai „Paukščių pienas“ – užsieniečiai juos labai vertina ir mėgsta, taip pat trauktinės ir lietuviški skilandžiai, varškės sūris.
Jeigu vyksta anapus Atlanto, J.Morkūnas perka gintaro dirbinių, Jungtinėse Valstijose jie vertinami labiau nei Europoje.
Lauktuves J.Morkūnas perka spontaniškai, į parduotuves nubėga dieną prieš kelionę.
Tačiau jo nuomonė tokia: geriau vežti tai, kas suvalgoma ir išgeriama – nereikia apkrauti žmonių įvairiais galbūt jiems visai nereikalingais daiktais.
Į suvenyrus žvalgosi rečiau
Krepšinio klubo „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis anksčiau lauktuvių į užsienį ar iš ten veždavo gerokai dažniau.
Dabar, kai keliauja beveik kiekvieną savaitę, apie lauktuves pagalvoja rečiau.
Dažniausiai treneris lauktuvių veždavo lietuviškos degtinės ir midaus.
Tiesa, neseniai Maskvoje jis aplankė savo draugą gydytoją, kuriam nuvežė nuotraukų albumą „Neregėta Lietuva“.
Ką parvežti lauktuvių artimiesiems, jis taip pat nebesuka sau galvos. Negi pirksi Prancūzijoje vyną, kai tokio pat gali rasti ir mūsų parduotuvių vitrinose.
Vynas – iš Lietuvos?
Natūralus lietuviškas vynas „Voruta“ gaminamas tik iš Anykščių krašte užaugintų juodųjų serbentų. Tuo jis ir išskirtinis, todėl ypač tinka lauktuvėms.
„Natūralus uogų vynas, skirtingai nei vynuogių, nedaug kur gaminamas, todėl juo ypač domisi užsieniečiai. Dabar gaminame ir vyšnių vyną „Voruta“.
O spanguolių trauktinė „Bobelinė“ jau daugiau negu prieš dešimt metų tapo lietuviškų lauktuvių simboliu“, – teigė bendrovės „Anykščių vynas“ atstovė Dijana Zuzevičienė.
Skonį įvertino ir princas
Lietuvoje garsios šakočių kepėjos Onutės Ribakovienės gaminio yra ragavęs net Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II jaunesnysis sūnus princas Edwardas.
„Atsimenu, paskambino tuomečio ambasadoriaus Londone žmona Laima Paleckienė ir pasiūlė atsisėsti, kadangi naujiena gali išversti iš kojų.
Ji prašė iškepti princo Edwardo vestuvėms šakotį ir nusiųsti jį lauktuvių“, – pasakojo O.Ribakovienė.
Į rūmus, kur vyko princo Edwardo vestuvės, šakotis buvo vežamas limuzinu su ant veidrodėlio plevenančia Lietuvos vėliava.
Į Indiją – šakočiai
O.Ribakovienė dažnai kepa šakočius lauktuvėms – jų visada prašo po pasaulį keliaujantys nuolatiniai jos klientai.
Jos šakočiai keliauja į Jungtines Valstijas, Australiją, Indiją ir pas artimiausius kaimynus. Ypač šakotis populiarus tampa vasarą, mat dėl karščio vežti kitus kulinarijos gaminius sudėtinga.
„Šakotį patogu gabenti. Jis tik bijo drėgmės ir sugeria kvapus, tačiau tinkamai supakuotam nieko nenutiks“, – sakė O.Ribakovienė.
Tradicinį skilandį lietuviai labiau perka ne lauktuvėms, o sau. Tiesa, tai daro ne Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Ypač dažnai skilandis keliauja į Londoną ten gyvenantiems lietuviams.
„Pastebėjau, kad prieš šventes grįžtantys emigrantai prisiperka skilandžių. Ir patys valgo, ir vietinius pavaišina“, – teigė Teresė Lelešienė, skilandžių gamybos receptą gavusi net iš savo prosenelės.
Į svečias šalis dažniausiai iškeliauja maždaug 1-1,5 kilogramo mėsos gaminiai.
Tarp emigrantų labai populiari ir duona. Bendrovės „Klaipėdos duona“ pardavimo vadovas Remigijus Ivanauskas tvirtino, jog Anglijoje ir Airijoje gyvenantys lietuviai ypač mėgsta duoną „Palanga močiučių“.
Saldžiarūgštį duonos skonį įvertino ir užsieniečiai, nes bendrovė atkūrė pusšimčio metų senumo receptą, pagal kurį ši duona kepama.
Pagal senovės papročius su duona sutikdavo ir palydėdavo garbingą svečią, taip parodydami pagarbą atvykusiam.
Tampa ir verslo dovanomis
Viktorija Baužienė, elektroninės parduotuvės www.etnolietuva.com savininkė, įsitikinusi, jog lietuviai pastaruoju metu kitaip pradėjo žiūrėti į tai, kokias lauktuves ar suvenyrus dovanoti užsieniečiams.
Vienodos kinų prekės visiems pabodusios, todėl bandoma ieškoti ko nors originalaus, tradicinio. Tačiau tai, kur kokių lauktuvių vežama, labai priklauso nuo šalies ir jų gyventojų.
Pavyzdžiui, suvenyrai iš lino, servetėlės, staltiesės keliauja į Pietų šalis – Ispaniją, Portugaliją, Italiją.
Vokietės yra reiklesnės, todėl joms vežamas lauktuves iš lino reikėtų rinkti ypač atidžiai.
Žiemą labiau paklausios yra šiltos vilnonės pirštinės su tautiniais lietuvių raštais – noriai atsigręžiama į etnokultūrą.
„Gintaro dirbinių mūsų kaimynai turi, todėl lauktuvių su šiuo Lietuvos auksu geriau vežti toliau į Pietų šalis, JAV.
Artimųjų šalių kaimynams populiaru dovanoti paveikslus su Lietuvos gamtos, architektūros ar žinomų pastatų atvaizdais“, – vardijo V.Baužienė.
Pastaruoju metu ir Lietuvos įmonės vis dažniau verslo dovanas užsako su tautine simbolika.
Lauktuvėms ar suvenyrams lietuviai paprastai išleidžia nuo 50 iki 300 litų.
* * *
Ypač populiarūs marškinėliai „Tekėk už lietuvio“
Ieva Ševiakovaitė
Tautinės kolekcijos „LT identity“ bendraautorė
„Pirminė tautinės kolekcijos, kurios spalvos – iš Trispalvės idėja buvo Lietuvos identiteto, simbolių paieškos. Be to, norėjome pateikti ir sukurti suvenyrus, kurie būtų originalūs, kartu atspindėtų sveiką Lietuvos piliečių požiūrį į save.
Vienetiniai kolekcijos modeliai pabrėžia nacionalines tradicijas šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje.
Kiekvieną kolekciją įkvepia skirtingi tautiniai šaltiniai, pavyzdžiui, senoviniai karpiniai ar medžio drožiniai.
Visiems savo siuvamiems kolekcijos drabužiams naudojame ir lietuviškus audinius: vilną, liną, medvilnę. Kolekcija „LT identity“ jau tapo ir nauju prekės ženklu.
Ypač populiarūs marškinėliai su užrašu „Tekėk už lietuvio“, kurie dažnai dovanojami kitose šalyse gyvenantiems tautiečiams. Pastebėjau, kad mūsų suvenyrų užsako ir įvairios įmonės, kurios teikia juos kaip verslo dovanas.
Pirmoji „LT identity“ kolekcija buvo pristatyta 2003 metais festivalyje „Mados infekcija“.
Kolekcijas suaugusiems ir vaikams kuriame kartu su dizainere Jolanta Rimkute.“